Klaipėdos miesto tarybos Kolegija penktadienį pritarė Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo programai, kuriai kitąmet numatoma skirti per 612 tūkst. eurų.

Balsuojant už ją iš posėdyje dalyvavusių narių susilaikė tik vienas – konservatorius Arūnas Barbšys, pasigedęs paminklo, skirto šiai datai paminėti. Jo neįtikino argumentai, kad pats geriausias paminklas bus naujos mokyklos, kuriai žadama duoti Šimtmečio vardą, statybos.

Mikutavičiaus koncertui – 70 000

Savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė tikino, kad programa derinta su įvairiomis visuomenės grupėmis, prašyta jų pateikti įvairiausių idėjų.

„Minėjimas atsieis per 600 tūkstančių eurų. Programa nėra uždara, ji galės būti pildoma visus metus”, – teigė ji.

Kol kas programoje – 29 renginiai ir projektai. Daugiausiai pinigų – 150 tūkst. eurų – numatoma skirti vasario 16-ąją vyksiančiam Šviesų festivaliui. 100 tūkst. atsieis jachtos „Lietuva“ kelionė per Latvijos, Estijos, Suomijos ir Lenkijos uostus. Žinia, šią jachtą jau buvo nuspręsta kapitaliai remontuoti, tačiau į žygį ji dar leisis tik minimaliai aptvarkyta.

70 tūkst. eurų ketinama skirti „Švyturio” arenoje vyksiančiam Vasario 16-ąjai skirtam Marijono Mikutavičiaus koncertui ,,Pasveikinkim vieni kitus“, kuris tiesiogiai bus transliuojamas Atgimimo aikštėje, o Klaipėdos krašto Dainų šventei, skirtai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti, numatoma skirti beveik penkis kartus mažiau – 15 000 Eur.

Dalį sukakčiai skirtų projektų ketinama perkelti ir į 2019 m. Vienas iš jų būtų šimtmečio ženklas viešojoje pietinės miesto dalies erdvėje, kurį sukurtų, jei pavyks susiderinti, žymus menininkas Felice Varini, garsėjantis erdviniais priešiniais.

Pietinėje miesto dalyje gali atsirasti žymaus menininko Felice Varini, garsėjančio erdviniais priešiniais, kūrinys. cspannagel (wikipedia.org) nuotr.

Šiam projektui irgi numatoma skirti apie 70 tūkst. eurų.

 Mokykla – unikalus simbolis?

Pristačius programą vicemeras Artūras Šulcas domėjosi,  ar valstybė nieko nedarys Klaipėdoje, „ar visas šventimas už mūsų pinigus bus tik Vilniuje”. Jis taip pat teiravosi. ar tautinės bendrijos nepateikė jokių savo pasiūlymų.

„Atskiros išskirtinės priemonės Klaipėdai nėra. Tačiau jau kas savaitę vis sulaukiame įvairių pasiūlymų. Pavyzdžiui, dviračių žygis per Lietuvą. Tokie projektai dalinai finansuojami valstybės. Tikimės, kad tautinės bendrijos turėtų dalyvauti, tada dar papildytume programą”, – sakė N. Laužikienė.

Tuo metu konservatorius A. Barbšys klausė, ar iš tiesų Klaipėdoje nebus simbolio, kuris išliktų ilgam laikui.

„Pats didžiausias simbolis ateities kartoms – nauja moderni mokykla. Tai būtų labai unikalu. Tikimės, kad pavyks laiku startuoti”, – sakė N. Laužikienė, turėjusi omenyje jau projektuojamą mokyklą Žolynų kvartale, kurios statyboms priešinasi šio kvartalo bendruomenė.

Vicemerė Judita Simonavičiūtė savo ruožtu priminė idėją, kad šiai mokyklai būtų suteiktas Šimtmečio vardas.

„Didelė dalis tokių renginių vyksta kasmet, tik kitąmet gal didesnės sumos jiems bus skirtos. Pasigendu atimties. Mokykla gerai, bet nepastatyti lentos, ar paminklėlio, skirto šimtmečiui… Jis būtų pagrindinis akcentas. Esu nusivylęs tuo, kad tokios priemonės nėra”, – sakė A. Barbšys ir vienintelis iš balsavusiųjų susilaikė.

Miesto meras Vytautas Grubliauskas savo ruožtu siūlė dar pagalvoti apie galimybę moksleiviams kitąmet nemokamai lankyti Savivaldybei priklausančius muziejus.

Su patvirtinta programa galite susipažinti čia.