P0

Be kategorijos

Diskutuota apie piliečių teisę į gynybą

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2017-11-23


Kaip teisė turėti gynėją veikia kasdienėje praktikoje ir kokių problemų kyla? Kokie nauji tarptautiniai šios teisės standartai ir kaip jie įgyvendinami Lietuvoje? Tokie klausimai aptarti Klaipėdos apygardos teisme surengtoje apskritojo stalo diskusijoje „Teisė į gynėją Lietuvoje ir tarptautiniai standartai“, kurią inicijavo Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI). Diskusijoje nuomonėmis dalijosi teismų, prokuratūros, policijos, advokatų bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) atstovai.

„Teismų kasdienybė – spręsti gynybos užtikrinimo teisminiame procese klausimą. Teisės aktuose gynėjo skyrimas pakankamai aiškiai reglamentuotas, problemų nekyla ir dėl šios teisės įgyvendinimo. Kita vertus, ar ta teisinė pagalba išties visais atvejais ir visuose etapuose – nuo ikiteisminio tyrimo iki apeliacinio proceso – yra veiksminga, apie tai verta diskutuoti“, – pranešime spaudai cituojamas  Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas Arvydas Daugėla.

Gynėjo dalyvavimas – tik formalus?

Apžvelgdamas teismų praktiką Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Zigmas Pocius pritarė, kad formaliai teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą yra užtikrinama, tačiau neretai gynėjo dalyvavimas procese yra tik formalus, o turėtų būti kitaip. Štai kad ir kaltinamųjų ar suimtųjų skundai: jei privatų advokatą turintieji teismui pateikia plačiai argumentuotus skundus, tai valstybės skirtą gynėją turėjęs asmuo dažnai skundą rašo pats, nors teisininko pagalba jam būtų labai reikalinga ir turėtų įtakos galutiniam rezultatui.

Dar vienas svarbus teismų praktikoje pastebimas aspektas – kaltinamieji, kurie į teismą atkeliauja neturėdami gynėjo, nes jo atsisakė ikiteisminio tyrimo proceso metu, sako, kad jiems buvo nepakankamai išaiškinta, kokios tokio atsisakymo pasekmės ir pan.

Panašias problemas atskleidė ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto atliktas teisės į gynėją Lietuvoje tyrimas, kurio rezultatai buvo pristatyti diskusijos metu. Pasak šio instituto teisininko Karolio Liutkevičiaus, dauguma baudžiamojo proceso dalyvių gali tikėtis suprasti pateikiamus kaltinimus ir veiksmingai gintis tik padedami profesionalaus gynėjo. Teisė turėti advokatą ir gauti valstybės finansuojamą gynėją tampa sąžiningos ir prieinamos teisingumo sistemos garantu.

Tyrimo išvadose teigiama, kad Lietuvos teisės aktai nustato netgi aukštesnius teisės į gynybą standartus, nei numatyta Europos Sąjungos direktyvoje, tačiau problemų esama. Pavyzdžiui, ne visais atvejais, įgyvendinant asmens teisę turėti gynėją „nuo sulaikymo momento“, yra sudaromos sąlygos įtariamiesiems konfidencialiai pasikonsultuoti su gynėju prieš pirmąją apklausą ir skirti tam pakankamai laiko.

Pastebima, kad dažnai, neįvertindami savo padėties rimtumo, gynėjo dar per pirmą apklausą atsisako nemaža dalis žmonių, kurie apskritai neturi teisinių žinių, o dalis – galimai patyrę tam tikrą spaudimą. Daugumos diskutavusiųjų manymu, situacija keistųsi, jei dokumentuose būtų fiksuojamos konkrečios tokio atsisakymo aplinkybės. Diskusijos metu nutarta, jog įvairių spekuliacijų sumažėtų ir darant šio proceso garso ar vaizdo įrašus. Štai teismų praktikoje atsisakyti gynėjo galima tik tada, kai jis realiai yra, t. y. dalyvauja procese. Diskusijos metu siūlyta, kad tokios praktikos galėtų laikytis ir ikiteisminio tyrimo institucijos.

Netenkina „valstybinių“ advokatų kokybė

Tyrime dalyvavę ekspertai išreiškė susirūpinimą valstybės skirtų advokatų darbo kokybe – dalis jų atlieka tik „nominalaus advokato“ vaidmenį. Teismų atstovai pastebi, kad jie silpniau atstovauja ginamiesiems negu privatūs advokatai. Teigiama, kad praktikoje sunkiai realizuojama ir asmens galimybė pasirinkti valstybės skiriamą advokatą. Sulaikytieji skundžiasi, jog negauna advokatų sąrašų arba negali pasirinkti konkretaus advokato, nors, VGTPT teigimu, turint pageidaujamo advokato sutikimą, sutartys su juo sudaromos iškart, o advokatų sąrašus tarnyba skelbia viešai.

Diskusijos baigiamuoju akcentu tapo ŽTSI nemokamo nuotolinio mokymosi kurso „Naujausi Europos teisės standartai baudžiamajame procese“ pristatymas. Kurso, kurį galima rasti svetainėje www.be-ribu.lt, lektoriai – žinomi baudžiamosios teisės specialistai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas, Mykolo Romerio universiteto profesorius, advokatas Raimundas Jurka, Lietuvos teisės instituto mokslininkė dr. Agnė Limantė – aptarė naujausius Europos žmogaus teisių teismo, Europos Sąjungos standartus, susijusius su teise turėti gynėją bei šios teisės pažeidimų vertinimu, praneša Klaipėdos apygardos  teismas.

 


2017-11-23

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt