Susisiekimo ministras Rokas Masiulis trečiadienį pasirašė įsakymą, kuriuo pakeitė analogišką, dar 2012 m. birželį tuometinio ministro Eligijaus Masiulio pasirašytą teisės aktą, kuriuo tvirtinamas giliavandenio uosto parengiamųjų darbų įgyvendinimo planas.
Naujajame įsakyme numatoma, kad iki 2018 m. IV ketvirtį bus vykdomas išorinio uosto galimybių studijos papildymas, duomenų atnaujinimas ir viešinimas. 2019 m. II ketvirtį Vyriausybė turėtų priimti nutarimą, kuriuo išorinis uostas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. 2021 m. IV ketvirtį turėtų būti užbaigtas valstybės lygmens specialiojo plano rengimas, nagrinėjant išorinio uosto ir su juo susijusios infrastruktūros vietų alternatyvas, taip pat strateginis pasekmių aplinkai vertinimas.
Praėjusią savaitę Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus sakė, jog realiausia, kad išorinio uosto statybos galėtų prasidėti apie 2020 m. Būtų arba skelbiamas konkursas operatoriui ateiti, arba būtų taikomas koncesijos variantas, kuris direkcijai yra priimtinesnis, nes „tada investuotojas pats labai stengiasi, kad atsipirktų“. Anot jo, išorinio uosto projektu Klaipėdoje domisi ne tik kinai, bet ir Izraelis, Vokietijos, Prancūzijos uostai. Preliminariai skaičiuojama, kad toks projektas gali atsieti apie 800 mln. eurų.
Senasis E. Masiulio pasirašytas dokumentas numatė, kad iki 2014 m. II ketvirčio turi būti parengtas išorinio giliavandenio uosto Būtingėje specialusis planas ir atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas abiejose vietose – Klaipėdoje ir Būtingėje. 2016 m. II ketvirtį turėjo būti atliktas išorinio giliavandenio uosto poveikio aplinkai vertinimas, o tų pačių metų gale išorinį giliavandenį uostą Vyriausybė turėjo pripažinti valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Jo detalųjį planą buvo numatyta parengti 2018-ųjų II ketvirtį, o metų gale jau turėjo būti rezervuotos teritorijos, reikalingos inžineriniams tinklams ir privažiuojamiesiems keliams į išorinį giliavandenį uostą statyti ir tiesti. Statybos techninį projektą ketinta parengti iki 2020 m. I ketvirčio.
Po 2012 m. Seimo rinkimų pasitraukus konservatorių ir liberalų vyriausybei Uosto direkcijos vadovu 2013 m. vasarį paskirtas A. Vaitkus iškart sukritikavo svarstymus statyti giliavandenį uostą statyti Būtingėje.
„Klaipėdos uosto plėtros galimybes įvertinę Japonijos specialistai prieš dešimtmetį parengtoje studijoje siūlė giliavandenes krantines statyti jūroje, šalia Melnragės supiltoje dirbtinėje saloje. Asmenys, kuriems atrodo, kad uosto Būtingėje variantas yra perspektyvesnis, turėtų konkrečiais faktais pagrįsti ir įrodyti tokią savo nuomonę“, – interviu „Lietuvos rytui“ tada sakė A. Vaitkus.
uztenka dvieju 3 metru plocio vezes gelezinkeliu i jura nutiestu tarp kuriu 200 metru butu ar toks kad kranas butu nuo vieno gelezinkelio iki kito (bet ne maziau 100 metru) ir gylis uosto ne 17, o 25 metrai butu (ties isejimu i jura begiai suartetu iki 6 metru) ir iskrauti iskart ant traukiniu kuriu pakrovus viena kita pakraudinetu o per ta laika tas suvazinetu i sausuma ir atvaziuotu tuscias trecias ir taip cikliskai be sustojimu vyktu perkrovimas net 3 laivu is karto (is abieju pusiu ir tarp begiu)