Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2017-11-23 |
Klaipėdos miesto Taryba ketvirtadienį vienbalsiai pritarė ketinimams įamžinti dar vieno lietuvininko – Vytauto Didžiojo gimnazijos steigėjo, Mokytojų seminarijos direktoriaus Martyno Krukio atminimą.
Iniciatyvą pakabinti atminimo lentą iškelė M. Krukio giminaičiai bei Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos skyrius. Ji pačių M. Krukio giminaičių lėšomis atsiras ant buvusios Klaipėdos Mokytojų seminarijos, kurios direktoriumi šis lietuvininkas dirbo 1925-1936 m. (dabar Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakultetas), pastato.
M. Krukis (nuotr. iš Viliaus Kavaliausko archyvo) gimė 1884 m. Gargkluose, gausioje išsilavinusio lietuvininko ūkininko ir mokytojo gausioje šeimoje. 1920 m. grįžęs iš tremties Sibire, kur atsidūrė I pasaulinio karo metu patekęs į rusų nelaisvę, jis įsijungė į Klaipėdos krašto lietuvių inteligentų veiklą, buvo labdaros draugijos „Santara” narys ir rūpinosi lietuvių kalbos diegimu. 1923 m. tapo pirmuoju Klaipėdos lietuviškos gimnazijos direktoriumi. 1925 m. buvo paskirtas Klaipėdos apskrities tarėju ir eidamas šias pareigas įvedė mokyklose lietuvių kalbos pamokas. Tais pačiais metais buvo paskirtas Klaipėdos Mokytojų seminarijos direktoriumi ir dirbo juo iki įstaigos uždarymo 1936 m. Po to jis apsigyveno su šeima savo dvare Ginduliuose.
Kai 1941 m. vokiečiai reikalavo pase įrašyti „vokietis”, jis įrašė „prūsų lietuvis”. Dėl to buvo ištremtas į Vokietiją. 1945 m. Raudonajai armijai užėmus Vokietiją, M. Krukis su šeima buvo agituojami grįžti į gimtinę. Jis su šeima (tik dvi dukros pasiliko Vokietijoje) grįžo, tačiau dirbti ir gyventi Klaipėdoje, kaip buvo žadėta, jam neleido. Todėl M. Kurkis turėjo išvykti į Priekulę, kur kelis mėnesius mokytojavo – dėstė anglų ir prancūzų kalbas. 1946 m. buvo paskirtas Priekulės progimnazijos direktoriumi, bet netrukus buvo atleistas kaip „nepatikimas buržuazinis elementas”. Mokytoju jis galėjo dirbti tik privačiai – vaikus mokė anglų bei prancūzų kalbų. Prieš mirtį jis dirbo Priekulės tarybiniame ūkyje buhalteriu. M. Krukis mirė 1948 m. lapkričio 3 d. Priekulėje. Palaidotas Elniškės kapinėse.
Jo vyriausias sūnus Martynas Krukis jaunesnysis, neiškentęs sovietinės okupacijos, 1948 m. tapo partizanu ir pasitraukė į Labanoro miškus. Išduotas kartu su bendražygiais jis žuvo nuo stribų kulkų.
Atminimo lenta atsiras ant buvusios Klaipėdos Mokytojų seminarijos, kurios direktoriumi Martynas Krukis dirbo 1925-1936 m. (dabar Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakultetas), pastato. Martyno Vainoriaus nuotr.
Parašykite komentarą