Klaipėda vėl bandys prisikviesti didžiuosius burlaivius. Šįkart – 2021 m. Už tai ketvirtadienį pasisakė miesto Taryba, nors kai kurių opozicijos atstovų teigimu, šiam reikalui skiriamus šimtus tūkstančių eurų geriau skirti kiemams remontuoti ar finansuoti senjorų ir vaikų lankymąsi spektakliuose bei parodose.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Po šių metų regatos Klaipėdos savivaldybė gavo Tarptautinės buriavimo mokymo organizacijos (Sail Training International)  kvietimas pretenduoti rengti regatą po ketverių metų.

Tačiau norint tapti pretendentais reikia kas metus mokėti narystės mokestį ir skirti lėšų paraiškai parengti bei „veiklų įgyvendinimui 2018 m.” Kitiems metams jau reikia 33 400 Eur. Organizacijai pritarus Klaipėdos miesto paraiškai ir atrinkus Klaipėdą priimti Didžiųjų burlaivių lenktynes kasmet iki 2021 m. būtų mokamas narystės organizacijoje mokestis, kuris siekia 35 000 svarų sterlingų (apie 40 000 Eur.).

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo Narūno Lendraičio, paskutinioji regata miestui 2014-2017 m. atsiėjo apie 736 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad per penkias lenktynių dienas mieste apsilankė apie pusė milijono svečių.

„Ar geriau išleisti tuos 700 tūkstančių trims dienos, ar geriau investuoti į miesto kiemus, kad jie neskęstų? Arba visi mūsų senjorai, moksleiviai galėtų nemokamai aplankyti spektaklius ir parodas ar viešasis miesto transportas jiems galėtų būti nemokamas. Tai tik valdančiųjų reprezentacija. Miestiečiams tikrai užtenka tų dviejų burlaivių, kurie atplaukia ir be tokių pinigų. Jie tikrai mieliau rinktųsi sausas miesto gatves. Aš balsuosiu prieš”, – pareiškė opozicijos atstovė Nina Puteikienė.

Anot jos, pinigai taip būtų skiriami „ne mūsų jūrinei kultūrai”. Esą kai atsiranda konkretus vietinio jūrinio paveldo klausimas, pavyzdžiui, išplaunamos XVIII a. burlaivio liekanos, tai nerandama pinigų ir kyla įvairių klausimų.

Liberalas Vygantas Vareikis tikino, kad nereikėtų suplakti miesto infrastruktūrai skirtų pinigų su jūrinei kultūrai skiriamų pinigų.

„Kas, jei ne mes, klaipėdiečiai, tai darys? Tarpukariu Kauno argumentai buvo tokie patys – kam tas laivynas, kam ta jūrininkų sąjunga”, – sakė V. Vareikis.

Arūnas Barbšys teigė neįsivaizduojantis Klaipėdos be burių. Esą kuo jų bus daugiau, tuo bus geriau.

Vytautas Čepas sakė, kad reikėtų apklausti klaipėdiečius, prieš dėstant teiginius, kad jie ko nors nori ar nenori.

„Yra tų kiemų, kuriuos reikia asfaltuoti, bet apie tai reikia kalbėti kitoje vietoje”, – sakė jis.

Socialdemokratė Lilija Petraitienė savo ruožtu akcentavo, kad kiemams ir taip jau nepanaudojama visų skiriamų lėšų, o regata atgaivina ir visą vietinį verslą.

„Pinigai gal ir dideli, bet ne tokie, kad negalėtume skirti jų miesto vardo garsinimui”, – teigė liberalas Arvydas Cesiulis.

Už sprendimą vėl kviestis regatą balsavo 24 miesto Tarybos nariai, susilaikė du – N. Puteikienė ir Alfonsas Vildžiūnas.