Iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ bei „Mano miestas Klaipėda” surengto susitikimo su klaipėdiečiais Seimo nariais metu dar kartą atsiskleidė ryški takoskyra tarp valdančiųjų ir opozicijos. Šįkart – dėl asmenvardžių rašymo tvarkos.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Į minėtųjų organizacijų kvietimą susitikti atsiliepė penki Seimo nariai – liberalai Gintaras Vaičekauskas ir Simonas Gentvilas, Lietuvos centro partijos atstovas Naglis Puteikis bei valstiečiai Algimantas Kirkutis ir Dainius Kepenis.

Susitikimo pirmąją dalį vedęs TALKOS iniciatyvinės  grupės nays, verslininkas Mindaugas Karalius teiravosi jų, kokį asmenvardžių rašymo variantą jie palaiko.

Žinia, Seime yra registruoti du įstatymo projektai. Vienas, jau sulaukęs Vyriausybės pritarimo, numato, kad leisti asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje pavardę rašyti nelietuviškais lotyniškos abėcėlės rašmenimis, o kitas numato, kad įrašai nevalstybine kalba galėtų būti paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje.  Pastarasis variantas atitinka TALKOS reikalavimus, kuriuos savo parašais parėmė per 69 tūkst. piliečių.

D. Kepenis tvirtino, kad „mūsų užduotis yra konservuoti lietuvių kalbą”.

„Bet kokios išlygos ir pakeitimai gresia galimais kitokiais reikalavimais”, – teigė jis.

D. Kepenio partijos kolega A. Kirkutis taip pat laikėsi pozicijos, kad pagrindiniai dokumentai turi būti rašomi valstybine kalba, o nelietuviškus rašmenis galima naudoti kituose puslapiuose.

N. Puteikis teigė palaikantis arba dabartinę tvarką, arba latviškąjį variantą (nevalstybiniai rašmenys naudojami kituose dokumentų puslapiuose).

Tuo metu S. Gentvilas akcentavo, kad asmenvardis yra asmens, o ne tautos nuosavybė.

„Lietuvių tautos patriarchas Jonas Basanavičius pasirašinėdavo savo pavardę SZ. Jo antkapis yra su tomis raidėmis, kurių bijome. Mes kalbame tik apie asmenvardžius pasuose ir niekur kitur. Žymus litvakas Davidas Volfsonas savo pavarde rašė su w raide, bet mes jo atminimo negalime įamžinti taip, kaip jis pats rašydavosi. Kitas pavyzdys – jei Klaipėdos garbės pilietis Uvė Jurgštys norėtų tapti Lietuvos piliečiu, jis negalėtų savo vardo užsirašyti pase, nes jis su w raide.  Aš nieko prieš, kad jie būtų įamžinti savo pavarde. Kalbos apie lenkus yra tik noras supriešinti. Seime yra šimtai laiškų, kuriuose istorijos, kai lietuvės, ištekėjusios už užsieniečių, negali palikimo gauti ir turi kitokių problemų. Kalbos komisija Dangės vardo neleidžia susigrąžinti, o liepia naudoti sovietmečiu sukurtą Danę, kas, mano nuomone, identitetui yra žymiai blogiau”, – dėstė S. Gentvilas.

Jo poziciją palaikė G. Vaičekauskas, pabrėžęs, kad „negalime kėsinti į mergaitės, ištekėjusios už anglo, laisvę” ir netgi išreiškęs nuomonę, jog reikėtų naikinti Valstybinę kalbos komisiją ir palikti tik Kalbos inspekciją, nes kur kas didesnė problema yra tai, kad vaikai nebemoka taisyklingai rašyti.

Tačiau tokia liberalų pozicija akivaizdžiai kėlė susirinkusios publikos pasipiktinimą ir vienas vyriškis ją pavadino „atvira išdavyste lietuvių kalbai”.

„Be tautos nebūtų jokių asmenvardžių”, – teigė jis.

Kalbininkas Albinas Drukteinis, buvęs Valstybinės kalbos komisijos narys, teigė, kad tai nėra trijų raidžių problema.

„Tai klausimas, ar užrašyti lietuviškais, ar ne lietuviškais rašmenimis. Trys raidės nusuka nuo problemos. Nuo Mažvydo laikų pavardes rašė su visomis raidėmis. Klausimas, ar Lietuvos pilietis gali turėti tokią pavardę. Mūsų tarimas toks pats originalus, kaip ir užrašymas. Užsienietis visada supras, kad jį pavadiname. Neteisingai perskaičius nesupras, kad į jį kreipiamasi”, – teigė A. Drukteinis.

„Mes savęs negerbiame. Latviai puikiai išsprendė šį klausimą. Trys raidės nieko nepadės. Švedas, vedęs lietuvaitę, norės, kad jo žmonos pavardėje būtų dar ir trys taškeliai. Imkime arabiškas dar raides, turėsime tūkstantį raidžių, būsime kaip kinai”, – teigė susitikime dienraščio „Vakarų ekspresas” vyr. redaktorius Gintaras Tomkus.

Baigdamas diskusiją M. Karalius pareiškė, kad „jeigu dabar kažkam trukdo lietuvių kalba, tai trukdys ir lietuviai”.

Be jo iniciatyvinėje grupėje TALKOS grupėje dar buvo valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis ir vienas iš šios partijos įtakingiausių narių Povilas Urbšys, rašytojas dr. Vytautas Rubavičius, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, istorikas Eugenijus Jovaiša, aktorius Gediminas Storpirštis, režisierius Jonas Vaitkus, kalbininkas habil. dr. Kazimieras Garšva, politologas Vytautas Sinica, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Gintaras Songaila, etnokosmologas Jonas Vaiškūnas ir kt.