Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2017-11-29 |
Uosto direkcijos užsakymu jau baigiamas projektuoti ilgesnis Centrinio Klaipėdos terminalo (CKT) pirsas. Kartu ties juo bus platinamas uosto kanalas.
CKT buvo atidarytas 2014 m. Martyno Vainoriaus nuotr.
Pasak Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Vidmanto Paukštės, tokius planus inspiravo keltų kompanijos „DFDS Seaways” ketinimai naudoti ilgesnius laivus. Pastarosios vadovas Jonas Nazarovas sako, kad ilgesnius laivus jau „verkiant reikės turėti 2020 metais”.
Aplinkos apaugos agentūra priėmė išvadą, kad Uosto direkcijos planuojamiems uosto laivybos kanalo tobulinimo darbams iki 14,5 metro nereikia atlikti poveikio aplinkai vertinimo.
Pasak V. Paukštės, yra suplanuota praplatinti uosto laivybos kanalą ties CKT, nes numatoma apie 50 metrų pailginti jo pirsą.
„Pirsas bus ilginamas, nes reaguojant į besikeičiančias laivybos tendencija DFDS ketina pradėti naudoti ilgesnius laivus. O ilginant pirsą reikia didesnės navigacinės atsargos laivybos kanale. Kalba būtų apie 100 tūkstančių kubinių metrų iškasimą”, – sakė V. Paukštė.
Anot pašnekovo, realiausia, kad darbai – tiek pirso ilginimas, tiek ir laivybos kanalo išplėtimas, gali prasidėti kitų metų pabaigoje arba 2019 m. pradžioje. Kiek jie galėtų kainuoti, preliminariai yra paskaičiuota, tačiau V. Paukštė sakė negalįs to atskleisti.
„DFDS Seaways” vadovas Jonas Nazarovas „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad klausimas, kada bus nauji laivai yra sunkus, tačiau „2020 metais juos jau verkiant reikės turėti”.
„Mes reaguojame į laivybos tendencijas, augimą. Klientams turime užtikrinti tokią galimybę. Kiek ir kokiose linijose būtų ilgesni laivai negaliu atskleisti. Galimas ir nuomos variantas, ir perimti iš mūsų tinklo kuriuos nors, ir įsigijimas”, – sakė J. Nazarovas.
Pasak jo, šiuo metu į Klaipėdą ir iš jos nusidriekusiose „DFDS Seaways” linijose dirba 6 keltai. „DFDS Seaways” dabar keleivius ir krovinius plukdo maršrutais Klaipėda-Karslhamnas (Švedija) ir Klaipėda-Kylis (Vokietija), taip pat yra du vien kroviniams skirti maršrutai į Daniją Klaipėda-Fredericia ir Klaipėda-Kopenhaga.
CKT buvo atidarytas 2014 m. Bendra projekto vertė siekė apie 185 mln. litų, iš jų 66,5 mln. litų investavo „Achemos grupė“ ir „Bega“, dar 110 mln. litų (iš jų 57 mln. litų skyrė Europos Sąjunga) – į infrastruktūrą investavo uosto direkcija. Terminalo krantinę pastatė bendrovė „Latvijas tilti“.
Parašykite komentarą