Jau beveik trejus metus iš Savivaldybės bandantis išpešti aiškius atsakymus, kodėl 2015-aisiais buvo išasfaltuota 200 m Klaipėdos gatvės atkarpa Tauralaukyje, prie Seimo narės Irinos Rozovos dukros namo, Lietuvos gynybos atašė Kinijoje pulkininkas Nerijus Rimkevičius tvirtina nenurimsiantis ir išnaudosiantis visas įmanomas teisines priemones.
Klaipėdos gatvė ilgai gyveno be asfalto, kol 2015 m. jis kažkokiu būdu atsirado tik dalyje jos – prie nuolatiniam liberalų koalicijos parneriui Rusų aljansui priklausančios Seimo narės Irinos Rozovos dukros namų. „Google street view” nuotr.
Aiškindamasis istorijos aplinkybes N. Rinkevičius buvo kreipęsis ir į prokurorus, kurie nepamatė čia galimybės ginti viešąjį interesą, ir į Seimo kontrolierių tarnybą. Seimo kontrolierius Raimondas Šukys buvo konstatavęs, kad Savivaldybė privalo gyventojams aiškiai pateikti informaciją, dėl kokių priežasčių priimami sprendimai asfaltuoti gatves, o nesant jų remonto ar tiesimo prioritetų kriterijai, kuriais vadovaujantis buvo išasfaltuota minėtoji Klaipėdos g. atkarpa, kelia abejonių. Tokį tvarkos aprašą Savivaldybė pasitvirtino tik šių metų kovą.
Antradienį miesto Tarybos Kontrolės komitetas svarstė N. Rimkevičiaus kreipimąsi dėl Savivaldybės kontrolierės Daivos Čeporiūtės atsakymo į dar vieną jo raštą Seimo kontrolieriui.
N. Rimkevičius savo rašte kelia jau ne tik klausimą dėl vadinamosios nuolatiniam liberalų koalicijos partneriui Rusų aljansui priklausančios N. Rozovos atkarpos išasfaltavimo aplinkybių, bet ir teiraujasi, kodėl į darbų planus yra įtraukiamos „Tauro” sodų gatvės, kurios dar nepriklauso miestui, „verslui perduota Teritorija tarp Tauralaukio ir Danės upės”, kodėl nuspręsta asfaltuoti „mažiausiai apgyvendintą” Vėjo gatvę ir kt.
Svarstant šį klausimą komiteto narė Nina Puteikienė domėjosi, ar kontrolierė matė tą „mistinį” kelių gyventojų elektroninį laišką-prašymą, kuris tapo pagrindu asfaltuoti Klaipėdos g. atkarpą.
„Nežinau atvejo, kad dėl trijų žmonių elektroninio laiško būtų padaroma 70 tūkstančių eurų investicija. Taip buvo pažeistas konstitucinis teisingumo, proporcingumo principas. Kontrolierės tyrimo kokybė tik pateisina tai, kas padaryta”, – sakė N. Puteikienė.
Posėdyje dalyvavusios kontrolierės pripažino, kad tokio laiško nematė, nes tiria tik dokumentus. O jie esą liudija, kad viskas atlikta teisėtai – pagal miesto Tarybos tvirtinamą Strateginį veiklos planą (žr. atsakymą).
„Sprendimai Tarybos nebuvo apskųsti, reiškia, jie teisėti. Lėšos naudotos teisėtai, pažeidimų nebuvo. O interesų mes nevertiname”, – teigė kontrolierės.
Komiteto pirmininkas konservatorius Arūnas Barbšys pareiškė, kad „patikrinimas ir išvada nepilnai atsako į užduotus klausimus, neina suprasti vertinimo”.
„Tik bendros formuluotės, tvarkos, bet eigos nematyti. Siūlyčiau vertinti nepatenkinamai. Galbūt išsamiau Antikorupcijos komisija galėtų išnagrinėti”, – sakė jis.
Tuo metu liberalė Vaida Žvikienė teigė, kad vertinti gerai ar blogai atliktas tyrimas yra subjektyvu, nes nėra jokios metodikos.
„Jei netinka atsakymas, galima kreiptis ir į kitas institucijas, prašyti papildomos informacijos ir panašiai”, – teigė ji.
Rusų aljanso narė (tos pačios partijos kaip ir I. Rozova) atstovė Jolanta Skrabulienė teigė, jog kontrolieriais dirba kompetentingi žmonės, tad ji yra prieš siūlymą jų tyrimą vertinti nepatenkinamai.
Tad komitetas apsisprendė tik perduoti tolesnį šio klausimo nagrinėjimą Savivaldybės Antikorupcijos komisijai.
Posėdyje dalyvavęs jos pirmininkas konservatorius Rimantas Didžiokas teigė, kad „kitąkart ir teisėti sprendimai nebūna teisingi”.
„Galbūt reikia pripažinti, kad suklysta. Pradėjome šio klausimo svarstymą Antikorupcijos komisijoje ir jį tęsime”, – teigė jis.
„Prasidėjo treti metai, bet aš ir toliau teisinėmis priemonėmis kalbėsiu su Savivaldybe”, – savo ruožtu sakė per internetą į posėdį prisijungęs N. Rimkevičius.
Rozovos atakarpa“ šiuo metu yra šalutinis veiksnys, mane labai domina jungties į J. Simonavičiūtės gyvenamą vietą, Žaliajame Slėnyje planavimo aplinkybės ir J. Simonavičiūtės priimti sprendimai.
Apibendrinimui, J. Simonavičiūtė 2012 m. rugpjūčio mėn. inicijuoja ir pasirašo įsakymą dėl Specialaus plano rengimo šiaurinėje Tauralaukio pusėje. 2013 m. sausio mėn. programinėje užduotyje numato jungčių į savo gyvenamąjį rajoną įrengimą ir pati pasirašo įsakymą. Patvirtinus planą, jungtis į J. Simonavičiūtės gyvenamąją vietą ( Žaliąjį slėnį) įvardijama prioritetine. Klaipėdos miesto savivaldybė, man adresuotuose dokumentuose šią jungtį įvardija kaip „ypatingos svarbos“, tačiau vėliau negali paaiškinti šios jungties svarbos ir nepateikia tai patvirtinančių dokumentų . Siekiant įrengti jungtį į „Žaliąjį Slėnį“, prioriteto tvarka būtina įrengti (rangos sutartis jau pasirašyta) ir išasfaltuoti mažiausiai visame Tauralaukio kvartale apgyvendintą ir užstatytą Vėjo g., kadangi iš Vėjo ir Smėlio gatvių sankirtos numatyta įrengti papildomą žiedą iš kurio ir yra planuojama jungtis į J. Simonavičiūtės gyvenamąją vietą. Na ir galiausiai, kad užtikrinti transporto srautų saugų eismą atsiradus jungčiai su „Žaliuoju slėniu“, būtina, neseniai įrengto Tauralaukio viaduko pertvarka, kainuosianti, mažiausiai puse milijono eurų. Štai tokia, visiškai teisėta schema kaip „prasukti“ jungtį iš miesto į savo kaimą, jeigu esi admininistracijos direktorius, viskas teisėta, tačiau ar teisinga kitų Tauralaukio gyventojų atžvilgiu? Būtų labai įdomu išgirsti teisėsaugos struktūrų vertinimą šiuo klausimu. Atkreiptinas dėmesys, kad kontrolės ir Audito tarnyba sąmoningai ar ne, visiškai nepasisakė ir nekomentavo planuojamos įrengti Vėjo gatvės aplinkybių.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašau informuoti kokiais teisės aktais, ir norminiais dokumentais vadovaujantis buvo priimtas sprendimas į planavimo programos užduotis įtraukti Klaipėdos rajone esantį kaimą? Kuo vadovaujantis ir kodėl šiam kaimui suteiktas toksai aukštas prioritetas? Ar nemanote, kad J. Simonavičiūtė į planavimo programą įtraukdama rajone esančia vietovę, kurioje pati ir gyvena veikė galimai pažeisdama įstatymus ir viešuosius ir privačius interesus. Ar šios atkarpos įrengimo planavimui buvo teisėtai panaudotos miesto biudžeto lėšos?
Įdomu ką mano teisėsauga apie tokius buvusios Klaipėdos Administracijos direktorės J. Simonavičiūtės veiksmus ir priimtus sprendimus?