Gruodžio 6 d., trečiadienį, 17.00 val. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4, Nida) vyks Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Meno kiemo inicijuoto ir įgyvendinto projekto – interaktyvaus žaidimo „Neringos miesto detektyvai“ pristatymas.

Pernai KKKC Meno kiemas pristatė žaidimą „Klaipėdos miesto detektyvai“, skirtą klaipėdiečiams ir svečiams padėti netikėtu rakursu pažinti savąjį miestą ir jo jūrinį paveldą. Per miesto gimtadienį Klaipėdai padovanotas žaidimas iki šiol gyvena savąjį gyvenimą – jį žaidžia mokyklų, įvairių įstaigų bendruomenės ar draugų kompanijos.

Rūtos Petniūnaitės nuotr.

Šiemet kūrybinė komanda – projekto vadovė, kuratorė Inga Norkūnienė ir idėjos bei meninių sprendimų autorė Lina Jaruševičiūtė tęsė tarpdisciplininį, įvairius sektorius – architektūrą, medijas, kultūros paveldą, istoriją bei edukaciją jungiantį žaidybinį projektą ir, pasinaudojusios jau sukurta žaidimo platforma, adaptavo jį kitam pamario miestui – Neringai, tiksliau, vienai jos gyvenvietei Nidai. Projektu kūrėjos siekė atkreipti dėmesį į žmogaus sukurtus regiono tapatumo ženklus.

Kaip ir klaipėdietiško žaidimo atveju, itin aukštos poligrafinės kokybės „Neringos miesto detektyvų“ dėžutėje slypi 6 kortelės su užkoduotais paveldo objektais, istorinėmis asmenybėmis ir juos padėsiantys rasti žemėlapio fragmentai, faktai, frazės, užuominos, dėlionės. Tačiau klaipėdietiškasis žaidimas siejamas su jūriniu miesto paveldu, o skirtame Neringai į žaidimo veiksmo vietą Nidą siūloma pažvelgti per istorinių asmenybių prizmę.

Detektyvinėms paieškoms Nidoje pasirinktos šešios asmenybės: Davidas Gottliebas Kuwertas, Ernstas Mollenhaueris, Paulius Isenfeldas, Hermannas Blodė, Karlas Knaufas ir karalienė Luizė.

Rūtos Petniūnaitės nuotr.

Paklausta, kas lėmė tokį pasirinkimą, žaidimo autorė L. Jaruševičiūtė paaiškino: „Detektyvinis žaidimas skirtas pažinčiai su tuo, apie ką mažiau žinome. Su Nidos istorija siejama daug asmenybių, rinkomės svariausias, iš dalies suformavusias šios teritorijos kultūrinį sluoksnį ir padariusias didelį indėlį į Nidos gyvenimą. Galbūt per daug eksploatuojamas Thomo Manno vardas užgožia kitas ne mažiau svarbias asmenybes, o jos greta, už kelių žingsnių – ir jų gyvenamoji vieta, ir dideli darbai. Kita vertus, detektyvo formatas reikalauja eiti ieškoti, todėl renkantis asmenybes buvo labai svarbu susieti jas su konkrečia geografine vieta, kurią galima žaidžiant aplankyti. Norint atitikti žaidimo schemą ir sudėti svarius momentus, teko daryti atranką. Dar vienas pasirinkimo aspektas – kultūrinės šių dienų aktualijos. Prano Domšaičio galerija yra parengusi projektą „Nuostabioji žemė“, todėl kelios mūsų pasirinktos asmenybės siejamos su šiuo projektu. Kelios asmenybės norėtos paliesti istoriniu aspektu, pavyzdžiui, turizmo vystymąsi šiame krašte norime atskleisti per naujai parodytą karalienės Luizės istoriją.“

Kitas būdas atskleisti Kuršių nerijos kultūrinį tapatumą – pasirenkant atspirties tašku ne istorinę asmenybę, bet konkrečią vietovę, siejamą su šia asmenybe ir jo kūryba. Žaidime išskirti šeši svarbūs objektai, leisiantys ne tik geriau pažinti šį regioną, bet ir atskleisti, kokį jį matė istorinės asmenybės. Kaip pavyzdį L. Jaruševičiūtė pateikė vieną žymiausių vokiečių impresionistų Lovis Corinthą, 1894 m. nutapiusį drobę „Senosios žvejų kapinės Nidoje“. Pasak žaidimo kūrėjos, šiuo atveju jai yra svarbiau ne papasakoti apie Nidoje apsilankiusį menininką, bet parodyti vietą, įkvėpusią jį sukurti vieną iš brangiausių apskritai šioje vietovėje nutapytų paveikslų.

Paklausta, kur dar galėtų nuvesti detektyvinės paieškos, žaidimo kūrėja prisipažino, kad jai būtų labai įdomu sukurti žaidimą kitai Neringos gyvenvietei – Juodkrantei. Ir pasidžiaugė, kad visiškai netikėtai, susipažinę su „Klaipėdos miesto detektyvais“, išgirdę apie „Neringos miesto detektyvus“, savo žaidimo užsimanė ir Kupiškio bendruomenė bei savivalda. „Taigi jei žvaigždės ir likimai susidėlios palankiai, galbūt keliausime į kitą Lietuvos pusę“, – džiaugėsi žaidimo kūrėja.

Kūrybinė komanda už pagalbą kuriant žaidimą labai dėkinga Thomo Manno kultūros centro vadovei dr. Linai Motuzienei, istorikei doc. dr. Nijolei Strakauskaitei bei projekto kūrybiniams partneriams: istorikui Kęstučiui Demereckui, Nidos KTIC „Agila“ ir jo vadovei Editai Lubickaitei, Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovei Aušrai Feser, taip pat BĮ Neringos muziejai, Nidos KTIC „Agila“, gidei Šarūnei Jurevičienei.