Trečiadienio vakarą į diskusiją apie giliavandenio uosto projektą susirinkę giruliškiai ir melnragiškai sutarė kurti Pajūrio bendruomenių asociaciją, kad vykstant planavimo procedūroms galėtų reikšti vieningą poziciją ir jų balsas būtų girdimas, o jėgos konsoliduotos.

Baigiantis itin dalykiškai vykusiam renginiui, kuriame dalyvavo ir Uosto direkcijos atstovai, buvo konstatuota, kad  „nereikia uosto demonizuoti”, o kalbėti reikia faktų ir argumentų kalba, kad galutinis rezultatas tenkintų visas puses.

Uosto direkcijos atstovai savo ruožtu informavo, kad rengiant poveikio aplinkai vertinimą bus analizuojama ir galimybė išorinį uostą statyti Būtingėje, o dabar jau analizuojamas vyriausiojo miesto architekto pasiūlymas, kaip būtų galima kitaip suplanuoti privažiuojamuosius kelius Melnragės giliavandeniuo uosto atveju.

Mokslininko pozicija

Susitikime dalyvavęs Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų atviros prieigos centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Nerijus Blažauskas teigė, kad uosto poveikis krantams yra kompleksinis ir sudėtingas klausimas.

„Bet koks uostas daro įtaką, tik klausimas kokią. Klaipėdos atveju poveikis yra nuo tada, kai tik uostas atsirado su savo inžineriniais sprendimais – molų statyba. Kiekvienas metras išeinant į jūrą yra rizika smėlėtiems krantams, nes blokuojama smėlio pernaša. Tik smėlis po vandeniu užtikrina paplūdimių maitinimą. Statydami uostą natūralų balansą šiek tiek pažeidžiame. Tačiau smėlis gali judėti ir po infrastruktūrinėmis dalimis, bent jau iš dalies galima taip padaryti. Arba turi būti kasmetinis smėlio papildymas. Reikia kovoti už tai, kad būtų tai užtikrinta. Tai nėra tokie pinigai, kurių nepakeltų toks naujas darinys kaip giliavandenis uostas. Aš sveikinčiau, jei tai būtų pasiekta, nes paplūdimiai yra mūsų aukso resursas”, – dėstė mokslininkas.

Pasak jo, ir Lietuvos bendrajame plane Melnragė yra pažymėtas kaip racionaliausias uosto plėtros variantas. Kitas yra Būtingė, tačiau jos statybas čia reikėtų derinti su latviais, kurie irgi bijo galimo paplūdimių ardymo.

„Klaipėdos uostas nėra mūsų priešas. Reikėtų nusileisti nuo tos asmeniškos ambicijos apsaugoti savo trobelę ar pirtelę. Jei norime augti kaip valstybė, uostas turės plėstis. Kiekvienas lietuvis, kaip valstybės pilietis, turėtų sutikti, kad tai naudinga šaliai. Tačiau būtina užsitikrinti, kad būtų sprendžiami aplinkosauginiai klausimai. Vykstant planavimo procesams yra gera galimybė išreikšti visus nuogąstavimus ir klausimus, į kuriuos turi atsakyti poveikio aplinkai vertinimas. Vien jis turėtų užtrukti 1,5-2 metus”, – teigė N. Blažauskas.

Atsirado kelių alternatyva

Susirinkusiems uosto plėtros projektą ir  naujausias aplinkybes pristatė Uosto direkcijos rinkodaros direktorius Artūras Drungilas. Pasak jo, „galutiniai sprendiniai, kurie eis į poveikio aplinkai vertinimą, bus žinomi, kai bus uosto konfigūracija, o ji bus žinoma, kai bus aiškūs būsimi kroviniai”.

„Kol kas išorinio uosto nereikia, bet jei išliks dabartinės krovos tendencijos, 2025 metais jo jau reikės. Kita sąlyga – jei atsiranda partneris, kuris garantuos direkcijai pajamas, kaip kad buvo SGD terminalo atveju, kai buvo pasirašytas susitarimas su „Klaipėdos nafta”, kad jei per 15 metų Uosto direkcija nesusigrąžins investicijų per SGD tanklaivių rinkliavas, tai „Klaipėdos nafta” turės mokėti atitinkamą kompensaciją. Tačiau tokio partnerio kol kas nėra. Jis gali atsirasi, kai bus baigti planavimo procesai”, – sakė A. Drungilas.

Savivaldybės atstovai Uosto direkcijai pasiūlė alternatyvų privažiuojamųjų kelių variantą, kuris nereikalautų iškirsti 14 ha miško, kaip pirminė uostininkų vizija.

Anot jo, kai bus atliekamas poveikio vertinimas (PAV), bus atsakyti labiausiai žmones jaudinantys klausimai – kaip kad kokie namai būtų išperkami, koks būtų poveikis krantams, o sanitarinių apsaugos zonų ribos paaiškėtų žinant potencialius krovinius.

„Galimi privažiuojamieji keliai daugmaž aiškūs. Dėl jų būtų iškertama apie 14 hektarų miško. Tačiau vyriausiasis miesto architektas ponas Mureika pasiūlė modeliuoti kelius esamose proskynose ir keliuose. Šis pasiūlymas tikrai geras ir bus vertinamas. Mes nesame iš Mėnulio nukritę, jei tik įmanoma, norime sąlygas pagerinti, o ne pabloginti. Taip, kai kuriuos gyventojus gali tekti iškelti, bet tinkamai kompensuojant”, – sakė A. Drungilas.

Jis taip pat neigė viešumoje sklindančius teiginius, kad išorinis uostas būtų statomas specialiai kinams.

„Investuotojui būtinas konkursas. Žemė jūroje būtų skirta daugeliui įmonių, taip pat ir jau veikiančioms, jei jos pageidautų ir laimėtų konkursus. Tarp galimų klientų yra ir „Maersk”, kuris jau nuėjo į Gdanską. Jie 2008 metais domėjosi tokiu projektu, tačiau pasakė, kai turėsite PAV, konfigūraciją, galime kalbėti apie mūsų atėjimą”, – sakė Uosto direkcijos rinkodaros vadovas.

Pasak jo, atliktas socialinis-ekonominis vertinimas parodė, kad naudingiau statyti uostą Melnragėje, bet politiškai buvo priimtas sprendimas prioritetu laikyti Būtingę (susisiekimo ministru būnant liberalui Eligijui Masiuliui – aut. past.).

„Galimas Šventosios uosto atstatymo projektas buvo derinimas su Latvija ir jie nederino, kol ant molų buvo projektuojamos krantinės, nes bijo naujo konkurento. Būtingės jie tikrai netvirtintų, Klaipėdos varianto nereikia derinti su latviais. Tačiau darant poveikio aplinkai vertinimą bus privalu vertinti ir Būtingę”, – sakė A. Drungilas.

Išklausę A. Drungilą giruliškiai išreiškė nuogąstavimą, kad net ir pasiekus 60 proc. pageidaujamo krovinių kiekio, traukiniai per Girulius važiuotų kas 10 minučių. O miesto Tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila akcentavo, kad reikia žiūrėti, kaip transportas važiuos per miesto gatves.

„Projektuojate tik savo teritoriją, kad kiniečiai galėtų dirbti, o mums tik dūmus paliktų”, – pareiškė jis.

Tačiau A. Drungilas akcentavo, kad uosto bendrasis planas bus derinamas su miestu, o susisiekimo ministras Rokas Masiulis esą aiškiai pasakė, „kad kol nebus suderinta su miestu, tol uosto bendrasis planas nebus patvirtintas”.

Gyventojų nuomonės

Į susisiekimą atėjęs Nemuno g. 133 namo gyventojų, metų metus kenčiančių dėl traukinių eismo ir niekaip neiškeldinamų dėl pasikeitusių uosto planų,  atstovas sakė norįs perspėti, kad pažadai būna labai gražūs, bet jie nevykdomi.

Pajūrio regioninio parko direkcijos vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis savo ruožtu teigė, kad kol nėra ruošiamas PAV, tol „viskas yra šakės ant vandens”.

„Jei PAV pasakys, kad žala Melnragėje yra didesnė nei Būtingėje, latviai neturės galimybių nederinti, jei jiems nebus žalos. Klausimas tik, ar skaičiuojant naudą ir žalą į pastarąją bus įtraukta ir galima žala paplūdimiams, žmonių iškėlimas”, – sakė jis.

Klaipėdos universiteto dėstytojas ir doktorantas Arvydas Urbis, atstovaujantis ir nevyriausybinės organizacijos EUCC (Pakrančių ir jūrinės sąjungos) Baltijos biurui, akcentavo, kad tiesiant privažiuojamuosius kelius likę aplinkiniai miškai bus tik apsauginiai ir beverčiai. Anot jo, Almanto Mureikos siūlomas alternatyvus variantas yra geras.

„Būkite aktyvūs, dalyvaukite, domėkitės, ekspertiniu būdu padėsime, nes pasaulyje yra visokiausių pavyzdžių”, – sakė A. Urbis.

Susirinkimą vedęs giruliškis Gintaras Ramašauskas jam baigiantis reziumavo, kad uosto plėtra yra naudinga, bet labai svarbu, kaip ji bus vykdoma.

„Turime kalbėti faktų, argumentų kalba, o ne isterija. Yra idėja kurti pajūrio bendruomenių asociaciją. Tai padėtų taupyti lėšas perkant ekspertų analizes, samdant juristus. Kai kalbėsime vienu balsu, mus girdės. Nereikia uosto demonizuoti. Gerbdami vieni kitus galime susikalbėti ir surasti bendrus tikslus. Reikia veikti tiesiai į Vilnių, į Susisiekimo ministeriją”, – sakė G. Ramašauskas.

Dabar artimiausiu metu bus rengimas giruliškių susirinkimas, kuriame jie turėtų išreikšti valią dėl tokios asociacijos steigimo.