P0

Fotoreportažai, Kultūra, Svarbu

Klaipėda atidavė Kultūros sostinės medį

Palmira Martinkienė

Palmira Mart
2017-12-03


Šeštadienio vakarą Klaipėda atsisveikino su Lietuvos kultūros sostinės titulu, jį perleisdama  Marijampolei. Klaipėdos dramos teatre iš miesto mero Vytauto Grubliausko perimdama Kultūros sostinės simbolį – gintarinį medį – Suvalkijos sostinės merė Irena Lunskienė sakė, jog tai yra didžiulė garbė ir atsakomybė bei didžiulė našta. Ji pakvietė ne tik uostamiesčio vadovą, bet ir visus klaipėdiečius atvykti į naujos Lietuvos kultūros sostinės 2018 atidarymo renginius.

Kultūros sostinės simbolį – gintarinį medį – Vytautas Grubliauskas perdavė Marijampolės merei Irenai Lunskienei, autorės nuotr.

O prieš tai gausus būrys meno, kultūros, politikos, kitų sričių elito atstovų, nelengvai prasibrovusių pro Teatro aikštėje eglutės įžiebimo ceremonijos stebėti susirinkusią minią, turėjo progos prisiminti svarbiausius neužšąlančio kultūros uosto renginius, įamžintus kino juostoje. Trumpuose filmuotuose siužetuose užfiksuoti „Neužšąlančio meno“, „Neužšąlančios  istorijos“, „Neužšąlančio miesto“, „Neužšąlančios jūros“  ir „Neužšąlančios klasikos“ pagrindiniai renginiai. O jų, pasirdo,  būta net per 300!

Filmuotus siužetus keitė gyvi atlikėjai: Klaipėdos violončelininkų  kvartetas atliko žymųjį Metallic’os „Nothing Else Matters“, Muzikinio teatro vadovas Jonas Sakalauskas su teatro solistu Mindaugu Rojumi, pritariant teatro orkestrui, iš širdies traukė Kęstučio Jablonskio „Išplauks, mano laivas išplauks“, skambėjo fotografo daina iš Klaipėdos dramos teatro spektaklio “Pašaliniams draudžiama”, šokio teatro “PADI DAPI Fish” šokėjai priminė koklinės krosnies ir reformacijos atsiradimo Klaipėdoje istoriją, o tikrų tikriausią jomarką scenoje sukėlė kartu su „Kuršių ainiais“ pasirodę įvairių uostamiestyje veikiančių tautinių bendrijų kolektyvai.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė  Jonsson džiaugėsi sugrįžusi į namus ir sakė, jog per metus uostamiesčio renginių gausa ir įvairovė parodė, „kad Klaipėdoje kultūra visada ras neužšalusį, atvirą ir visada svetingą uostą“. Šis uostas, sakė ministrė, yra ta vieta, kuri ir ateityje sutrauks daug kūrybingų ir laisvų sielų ir „šiame uoste patys gražiausi, patys originaliausi sumanymai nuleis savo inkarus“.

Miesto meras Vytautas Grubliauskas džiaugėsi didžiausiu Klaipėdos turtu – jos žmonėmis, kurie, sakė, kūrė, kuria ir kurs uostamiesčio kultūrą ir pasibaigus Kultūros sostinės metams. Miesto vadovas  dėkojo ne tik renginių organizatoriams, bet ir visiems miesto žmonėms už aktyvų dalyvavimą juose,  o renginio pabaigoje, padedant smilgininkams, apdalino visus „Klaipėda – Lietuvos kultūros sostinė 2017“ atminimo  knygomis, kurios buvo perduodamos susirinkusiųjų iš rankų į rankas – kaip nenutrūkstama kultūros tėkmė…

Faktai apie Klaipėdą – Lietuvos kultūros sostinę
  • 320 renginių, iš jų – net 10 pirmąkart užgimusių festivalių;
  • 85 renginių organizatoriai;
  • 84 renginių vietos;
  • 20 proc. daugiau Klaipėdą aplankiusių turistų;
  • Projekto „Muzė veža“ autobusai nuvežė 206 tūkst. km;
  • Klaipėdą aplankiusių burlaivių ilgis daugiau kaip 2008 metrai arba 9 Eifelio bokštai;
  • Socialiniuose tinkluose pasiekta daugiau nei 3 mln. auditorija;
  • Filmų festivalis „GoDebiut“ sulaukė per 700 debiutuojančių filmų paraiškų iš viso pasaulio;
  • Projektuose pristatyti kūrėjai iš daugiau nei 50-ies šalių ir svarbiausia visi Klaipėdos menininkai;
  • „Klaipėdos – Lietuvos kultūros sostinės“ projekto programa – „neužsąlantis kultūros uostas“, struktūriškai suskirstyta į 5 atskiras dalis–kūrybines platformas.
  • „Neužšąlanti istorija“ suvienijo istorinei Klaipėdos krašto atminčiai ir paveldui aktualizuoti skirtus kultūros lauko įvykius: „Muzė veža“, nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“, Klaipėdos miesto gimtadienis ir speciali džiazo oratorija, reformacijos 500 metų jubiliejui skirtas projektas „Neužšąlantys namai“, muzikinė procesija ,,Klaipėdos istorijos kelias“.
  • „Neužšąlanti klasika“ – apjungė Klaipėdoje kuriamus ir pristatomus klasikinius menus: „Klaipėdos tarptautinis violončelės festivalis“, „Nuostabiosios žemės beieškant. Kultūrinio turizmo maršrutas nuo Nidos dailininkų kolonijos iki P. Domšaičio“, „Klaipėdos muzikos pavasaris“, „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“, „Vaikų ir jaunimo festivalis „Muzika kviečia kiekvieną“, „Klaipėdos kariliono festivalis“, „Klaipėdos miesto ir jūrinis peizažas mene“.
  • „Neužšąlanti jūra“ suvienijo jūrinę kultūrą aktualizuojančius kultūros lauko įvykius: „Klaipėdos laivų paradas“, „Baltic Sail“, „Jūros šventė“, „The Tall Ships Races 2017“.
  •  „Neužšąlantis menas“ – šiuolaikiniam menui, kūrybinėms industrijoms bei inovacijoms skirti projektai: „Klaipėdos mados savaitė“, Klaipėdos tarptautinis teatro festivalis „TheAtrium“, XXIII Klaipėdos pilies džiazo festivalis, gatvės teatrų festivalis „Šermukšnis“, Kūrybinė platforma „Menų zona“, šiuolaikinio meno festivalis „Plartforma“, Baltijos šalių debiutinių filmų festivalis „Go Debut“, Kinijos šiuolaikinio meno paroda ,,Who am I“?/Kas aš esu?“, skulptūrų viešosiose erdvėse projektas ,,Viešas dialogas III“, festivalis ,,Permainų muzika“, ,Jauno teatro dienos“, tarptautinis lėlių teatro festivalis ,,Materia Magica“.
  • „Neužšąlantis miestas“ – sutelkė miesto daugiakultūriškumo pristatymui, bendruomeniškumo skatinimo idėjai skirtus projektus: Klaipėdos šviesų festivalis, Vilties bėgimas (ir kiti „Vilties miesto“ renginiai), festivalis „EDIT Klaipėda Street Art“, tarptautinis VI tautinių kultūrų festivalis „Tautinių kultūrų diena – 2017“, Baltijos jūros regiono šalių kultūros forumas „Common Sea – Common Culture“, provokacija-miuziklas ,,Familia“, Lietuvos vakarų krašto dainų šventė, skirta mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventės 90-mečiui, chorinės muzikos festivalis ,,Klaipėdai – Baltijos daina“, XI Tarptautinis kalvystės simpoziumas ,,Keturi vėjai“, finalinis projekto ,,Folkšokas 2017“ koncertas, projektas „Dainos ir jūros pašaukti“.


    Kultūros straipsnių vidus

    2017-12-03

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Redakcijos adresas:
    Bangų g. 5A (3 aukštas)
    Klaipėda, LT-91250
    Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt