Gavus finansavimą iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Klaipėdos įgulos karininkų ramovėje įvyko konferencija, skirta aptarti Mažosios Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjų įamžinimo darbams pasitinkant Tilžės Akto 100 metų sukaktį.
Renginio organizatorius ir dalyvius pasveikino senjorų šokių kolektyvas “Klaipėdos zunda”. Konferencijos akcentas – kovotojų už lietuviškiausios Mažosios Lietuvos dalies, Klaipėdos krašto įjungimo į Lietuvos Respublikos sudėtį kovotojų įamžinimo reikalai ir memorialinio statuso sugrąžinimas Klaipėdos skulptūrų parkui (jame palaidoti Klaipėdos krašto sukilimo dalyviai).
Visi konferencijos dalyviai tylos minute pagerbė Mažosios Lietuvos gyventojų sovietinio genocido aukas, gestapo sušaudytą (kartu su šeima) Enzių Jagomastą, nacių lageriuose kalėjusius mažlietuvius Tilžės Akto signatarą Joną Vanagaitį, Tilžės Akto sumanytoją Erdmoną Simonaitį, Mažosios Lietuvos Gynimo komiteto narį Miką Šliažą, Klaipėdos krašto sukilimo narį Martyną Reizgį. Pagerbti buvo ir didžlietuviai – Lietuvos konsulas Karaliaučiuje, Tilžėje ir Klaipėdoje Antanas Kalvaitis bei žurnalistas, teisininkas, knygos „Klaipėdos problema“ autorius Rudolfas Valsonokas ir kiti Mažajai Lietuvai nusipelnę asmenys.
Iš Vilniaus atvykęs MLRT pirmininkas Vytautas Šilas glaustai, bet nuosekliai pateikė 1918 metų Tilžės Akto atsiradimo aplinkybes, jo vaidmenį inicijuojant 1923-jų metų Klaipėdos krašto sukilimą. Buvo cituojamas Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos 1919 metų narių Prašymas į Antantės valdžias ir JAV prezidentą Vilsoną dėl Klaipėdos krašto perdavimo Lietuvos valstybei (JAV atsižvelgė į šį kreipimąsi).
Pranešėjas pabrėžė, kad Tilžės Aktas be teisinio ir istorinio turinio yra ir įpareigojimas mums rūpintis Mažosios Lietuvos kultūriniu ir istoriniu paveldu.
Įamžinti atminimo lentose
Kaip sekėsi vykdyti Tilžės Akto signatarų ir kitų Mažosios Lietuvos veikėjų įamžinimo darbus pasakojo MLRT Klaipėdos krašto skyriaus pirmininkas menotyrininkas Petras Šmitas. Meniškos atminimo lentos atidengtos Tilžės Akto signatarams Jonui Vanagaičiui, Martynui Jankui, Jurgiui Arnašiui. Atsirado atminimo lenta švietėjui Kaziui Trukanui. Baigiama kurti lenta su bronziniu skulptūriniu portretu Tilžės ir Fuldos aktų signatarui Valteriui Didžiui. Šiam darbui užbaigti, kitiems pradėti trūksta lėšų. Beje, visų minėtų meninių lentų autoriai yra architektas Adomas Skiesgelas ir skulptorius Rimantas Eidėjus.
Visuomenininkė Virginija Jurgilevičienė priminė, kad bene pirmasis iškėlęs žymių Mažosios Lietuvos žmonių įamžinimo klausimą buvo kraštotyrininkas Kazys Budginas. Atminimo lentų atsiradimas, jo manymu, turėjo suteikti Klaipėdai daugiau lietuviškumo akcentų.
Taip pat buvo parodytos skaidrės Klaipėdos mieste jau pakabintų atminimo lentų, skirtų Tilžės akto signatarams Jonui Vanagaičiui, Martynui Jankui, Jurgiui Arnašiui ir žymiems tarpukario Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjams Endriui Rėžulaičiui, Kaziui Trukanui, Antanui Kalvaičiui ir Rudolfui Valsonokui.
Kalbėjęs Klaipėdos apskrities Šaulių sąjungos vadas Rolandas Lukšas pažadėjo prisidėti prie Tilžės Akto signataro, Šaulių sąjungos nario Jurgio Lėbarto įamžinimo.
Sovietinio režimo metais centrinės Klaipėdos kapinės, kuriose buvo palaidota daug iškilių šio miesto žmonių, kur buvo ir Lietuvos karių kapų – sunaikintos ir paverstos Skulptūrų parku. Kaip šiai vietai suteikti sakralinį-memorialinį akcentą aptarė Karinių jūros pajėgų vyr. specialistas Audrius Vitkauskas, granito ir marmuro apdailos meistras Jonas Virbauskas, Klaipėdos miesto savivaldybės paminklosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška ir dizaineris Kęstutis Mackevičius.
MLRT Klaipėdos krašto skyriaus vicepirmininkas Algimantas Švanys savo pranešime iškėlė Endriaus Borcherto, aktyvaus daugelio lietuviškų organizacijų nario nuopelnus, kuris vėliau pats vadovavo direktorijai (1925-02- 05 – 1926-01- 16). Sovietų represiniai organai ištrėmė jį į Kazachstaną, ten jis ir mirė.
2018-ųjų lapkričio 30 d. metais minėsime Tilžės Akto 100-sias metines. Tikėkimės, kad tą dieną visoje Lietuvoje bus iškeltos Lietuvos valstybės vėliavos, o Klaipėdos mieste kartu ir istorinė žalia-balta-raudona Mažosios Lietuvos vėliava.
Parašykite komentarą