Raimundas Lopata savo straipsnyje „2G: liberalų dilema“  iškėlė porą klausimų dėl mano praeities. Vienas klausimas – kaip galėjau nežinoti, kad Eligijus Masiulis ruošiasi imti kyšį iš Raimondo Kurlianskio. Kitas – kaip ten bus su galimai padaryta žala Klaipėdos uostui.

Nors atsakymai jau senai pateikti visuomenei, partijos nariams bei teisėsaugai, teks vėl pakartoti atsakymus. Ką darysi – artėja partijos suvažiavimas, tad net tie, kurie viską žino, kartais apsimeta, kad kas nors dar neaišku.

Pirmiausiai atsakau dėl uosto reikalų. Uosto direkcijos generalinis direktorius, socialdemokratų rinkiminio sąrašo narys 2016 m. birželį pateikė man pretenziją dėl uostui padarytos žalos. Nustatyta, kad jokios žalos nebuvo, jokio teismo proceso dėl to nebuvo ir NEBUS! Akivaizdu, kad tai buvo tik socialdemokratų priešrinkiminis puolimas prieš mane, kaip liberalų sąrašo lyderį bei visą Liberalų sąjūdį. Tik keistoka, kad politinių oponentų „koziriai“ dabar bandomi panaudoti liberalų vidinėse batalijose.

Dėl E. Masiulio. 2009 m. rugpjūčio 6 d. man kaip Uosto direkcijos generaliniam direktoriui vienas statybų įmonės savininkas Pranciškus Jurgutis kabinete ant stalo palieka raštelį. Jame siūlo 200 000 litų už konkursą, kuris įvyks po savaitės. Parašau pareiškimą Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT). Kitą mano pokalbį su P. Jurgučiu STT nufilmuoja. P. Jurgutis pradeda vaikščioti į apklausas STT. Miesto verslo sluoksniuose tampa viešai žinoma, kad P. Jurgutis įkliuvo, siūlydamas E. Gentvilui kyšį. (Beje, iškart pasakysiu – 2010 m. P. Jurgutis už kyšio pasiūlymą buvo nuteistas).

Tada į Klaipėdą atvyksta vienas E. Masiulio aplinkos žmogus, kuris bando man įrodyti, kad su korupcija reikia kovoti, bet gal ne taip griežtai. Pasiunčiau jį tolokai…

Natūralu, kad šią situaciją aptariau ir su tuometiniu susisiekimo ministru E. Masiuliu. Paklausiau, ar jis siuntė tą žmogų auklėti mane, kaip „kovoti“ su korupcija. Ministras paneigė,  sakydamas, kad tai nebuvo jo iniciatyva.

Gana karšto pokalbio metu pasakiau E. Masiuliui, kad niekada nedalyvavau nešvariuose reikaluose ir nežadu juose dalyvauti. Taip pat pridūriau, kad jei gausiu kokius nors neteisėtus nurodymus iš jo, kitą dieną jis jau gali ieškoti kito Uosto vadovo.

E. Masiulio garbei turiu pasakyti – niekada iš jo negavau jokių neteisėtų nurodymų, niekada nedalyvavau jokiuose pokalbiuose apie neteisėtus dalykus.

Tai štai ir atsakymas R. Lopatai bei kitiems „nežiniukams“. Jeigu E. Masiulis ir dalyvavo kokiuose neteisėtuose piniginiuose sandoriuose, natūralu, kad aš apie tai nebuvau informuotas.

Kartu gera proga pasakyti, kad per keliolika metų, kai pažįstu „MG Baltic“ vadovus Darių Mockų ir R. Kurlianskį, nesu su jais aptarinėjęs jokių piniginių reikalų, jų interesų įstatymų leidyboje ar konkursuose. Niekada nesu su jais kalbėjęs telefonu, niekada nesusirašinėjau laiškais, niekada ir jokia proga nesu su jais kalbėjęs apie partijos reikalus. Niekada nieko nesu prašęs susitikti su D. Mockumi ar R. Kurlianskiu ir aptarti kokius nors reikalus. Mano įkurta nevyriausybinė organizacija niekada nėra prašiusi ir nėra gavusi jokios finansinės paramos iš „MG Baltic“ įmonių.

Tai, kas žinoma ir aišku Lietuvos teisėsaugai, turi būti žinoma ir R. Lopatai, liberalams bei visuomenei.

Iki šio R. Lopatos straipsnio buvau įsitikinęs, kad visada veikiau kartu su Vitalijumi Gailiumi. Kartu aptardavome partijos teisinės gynybos problemas, kartu keldavome partijos vadybos klausimus ir niekada nesijautėme esantys skirtingose stovyklose.

R. Lopatos straipsnyje atsiranda nubrėžtos dvi skirtingos srovės partijos viduje ir dvi skirtingos (vos ne priešiškos) stovyklos: Gentvilo – Šimašiaus ir Gailiaus – Auštrevičiaus.

Gerbiamas Raimundai Lopata – gerbiu Tamstos protą ir ilgametę veiklą. Tačiau supratu, kad nebūdamas liberalų partijos narys, tamsta negalite matyti vidinių procesų ir dirbtinai skaldyti bei priešinti liberalus.

Mano klausimas lieka retorinis – kas R. Lopatos rankomis ruošia dirvą partijos skaldymui?