Apie tai kalbėta Klaipėdos universitete vykusiame Sveikatos mokslų fakulteto (SvMF) Sveikatos tyrimų ir inovacijų mokslo centro organizuotame renginyje  „Žmonių su negalia socialinės gerovės stiprinimas sveikatinimo srityse“.

KU nuotr.

Pasak vienos iš renginio organizatorių, KU Sveikatos ir inovacijų mokslo centro vyresniosios mokslo darbuotojos prof. dr. Ingridos Baranauskienės, pagrindinis renginio tikslas – išsiaiškinti, kaip Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto mokslininkai gali prisidėti prie žmonių su negalia socialinės gerovės.  Siekta surinkti Klaipėdos miesto ir regiono bendruomenę – tuos, kurie tiesiogiai susiję su žmonių, turinčių negalią, socialine gerove.

Be to, profesorės teigimu, siekta susipažinti, susidraugauti. Dalyvavo žmonės, turintys negalią, specialistai, dirbantys su asmenimis, turinčiais negalią, ir Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto mokslininkai. Renginyje dalyvavo apie 90 žmonių iš Klaipėdos miesto ir Vakarų Lietuvos.

Bendradarbiavimo svarba

KU nuotr.

Renginys vyko taikant Pasaulio kavinių principą, kuris paremtas diskusija ir nevaržomu nuomonių išsakymu mažesnėse grupėse. Renginio dalyviai susiskirstė į grupes ir ėjo iš vienos „kavinės“ į kitą. Kiekvienoje jų lankytojai praleisdavo po 20 minučių, kur diskutavo, ieškojo problemų sprendimo būdų ir priemonių. Pasibaigus diskusijų laikui, „kavinių“ moderatoriai pristatė aptartus klausimus, pagrindines diskusijų mintis. Pirmieji tyrimo rezultatai atskleidė, kad bendradarbiavimo poreikis yra didžiulis, diskusijos dalyviai mato realias SvMF mokslininkų galimybes ir naudingas bendradarbiavimo kryptis.

KU nepritaikytas žmonėms su negalia

Visiems susipažinus, aptarus esmines problemas ir aktualiausius klausimus, ieškota ateities perspektyvų. Pasak I. Baranauskienės, buvo nemalonu išgirsti, kad Klaipėdos universitetas nepritaikytas žmonėms su negalia. Vis dėlto profesorė džiaugėsi, kad fakulteto mokslininkų ir institucijų bendradarbiavimo dėka situacija pamažu gerėja. Diskusijos išryškino ir dar vieną aktualią temą: pačių žmonių su negalia bei jų artimųjų aktyvumo svarbą. I. Baranauskienės teigimu, žmonės su negalia turi aktyviau įsitraukti į savo gerovės puoselėjimo procesą. Juk ir jie patys turi savimi rūpintis.

Aptarus pagrindinius klausimus ir problemas, atlikus diskusijų turinio analizę, bus numatytos tolesnės bendradarbiavimo kryptys, kuriamos strategijos, prisidėsiančios prie neįgaliųjų sveikatinimo. I. Baranauskienė tikisi, kad bendradarbiavimas tęsis ir tai leis pasiekti pačių geriausių rezultatų.