Asociacija „Pamario turizmo klasteris“ suskaičiavo, kad praėjusiais metais iš Šilutės ir Klaipėdos rajonų  į Nidos uostą atplukdė apie 10 tūkst. keleivių. Ne mažesniais skaičiais teigia galintys pasigirti ir kurorto svečius į kitą krantą plukdantys Neringos verslininkai.

Daugėjant keliaujančių laivais, gausėja ir vandens maršrutų. Praėjusią vasarą Neringą buvo galima pasiekti net keliais reguliariais vandens maršrutais. Jau ketvirtą sezoną maršrutu Klaipėda-Juodkrantė-Nida keleivius plukdė AB „Smiltynės perkėlos“ greitaeigis laivas. Antrąją vasarą reguliarūs reisai buvo vykdomi tarp Drevernos ir Juodkrantės.  Praėjusios vasaros naujovė – vandens maršrutas, sujungęs Nidą ir Šilutę. Reguliarus susisiekimas su Nida vykdomas ir iš Ventainės uosto bei Mingės. Lieka nepaminėti ir verslininkai, abiejuose krantuose teikiantys pramoginius plaukiojimus.

Anot Šilutės ir Klaipėdos rajono paslaugų teikėjų, idealios švartavimosi, keleivių išlaipinimo/įlaipinimo sąlygos yra Juodkrantėje. Dėl didelio užimtumo, problemų neišvengiamai kyla atplaukus į Nidos tarptautinį keleivinį uostą – laivų sustojimo vietos nepakankamai patogios švartuotis, keleiviams išlaipinti.

Apie kylančias problemas diskutavę asociacijos „Pamario turizmo klasteris“, Neringos, Klaipėdos bei Šilutės rajonų savivaldybių ir VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos atstovai sutarė, kad sprendžiant problemas, kylančias dėl stovėjimo vietų, pirmiausia dėmesį reikia skirti atplaukiančių/išplaukiančių laivų grafikų derinimui.

Nidos uosto talpa yra labai ribota, todėl nuspręsta, kad derinant atvykimo/išvykimo grafikus, stovėjimo vietas, dalyvaus ir UAB „Neringos komunalininkas“ Pramoginių laivų uosto tarnyba (uosto kapitonas).

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad laivų kursavimo grafikus būtina kuo anksčiau susiderinti tam, kad jie galėtų būti įtraukti į rinkodaros priemones – regioną, savivaldybes pristatančius leidinius. Prie keltų/laivų grafikų derinami ir dviračių maršrutai.

Susirinkę asociacijos „Pamario turizmo klasteris“, Neringos, Klaipėdos bei Šilutės rajonų savivaldybių ir VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos atstovai sutarė, kad sprendžiant problemas, kylančias dėl stovėjimo vietų, pirmiausia dėmesį reikia skirti atplaukiančių/išplaukiančių laivų grafikų derinimui, organizatorių nuotr.

Situacija ateityje galėtų pagerėti atlikus greta uosto esančio pastato rekonstrukciją. Dokumentacija į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtraukto pastato sutvarkymui pradėta rengti prieš pusantrų metų. Numatoma, kad greta jo galėtų būti įrengta patogi švartavimosi vieta, o pačiame pastate – patalpos laivais atplaukiančių keleivių priėmimui. Čia galėtų būti teikiamos tiek keleiviams, tiek laivo įgulai aktualios paslaugos.

„Vandens turizmo plėtra yra tarp prioritetinių Neringos savivaldybės užduočių. Pastarųjų kelių metų pasiekimas – Nidos uosto projektinio gylio atstatymas bei uosto modernizavimas dvigubai padidinant švartavimosi vietų skaičių. Puoselėjame ir daugiau planų, susijusiu su vandens turizmo vystymu. Savivaldybės planuose ir uostas Juodkrantėje, talpinantis 60 įvairaus dydžio jachtų ir kitų mažųjų laivų. Inicijuosime, kad jau kitais metais vandens kelias būtų pažymėtas į Pervalką ir Preilą. Pastarojoje gyvenvietėje  tūrėtų būti įrengta ir pontoninė krantinė“, – pranešime cituojamas  Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.