Praėjusį šeštadienį mano miestelis atsisveikino su Lietuvos kultūros sostinės titulu. Klaipėda šį titulą perleido Marijampolei.

Tai buvo įspūdingi metai tiek kultūros vartotojams, tiek patiems kūrėjams. Klaipėdos menininkai būdavo apdovanojami ir aplodismentais, ir supuvusiais kiaušiniais dvokiančia kritika. Pagal vertintojo reakciją nebodamas galėjai piešti politinį Klaipėdos žemėlapį.

Stebėdamas tuos informacinius viešųjų ryšių spektaklius Klaipėdos kultūros ir meno tema, feisbuke dažnai virsdavusius dar ir maniakiškomis batalijomis, minčių visokių prisigimdžiau. Kaip sako mano buvusi kolegė žurnalistė Palmira Martinkienė: „Žurnalistai, deja, yra šiek tiek savo profesijos sugadinti žmonės, nes jie mato truputėlį daugiau…“.

Perdėm agresyviai, kad to būtų galima nepastebėti, Klaipėdos politikai ėmė raikyti miesto kultūros ir meno bendruomenę. Tarsi pyragą – raikyti ir dalintis. Nieko nuostabaus, 2019 metų pradžioje – savivaldybių tarybų ir merų rinkimai.

Kaip atsikratyti menininko

Su rinkėjais kožnam politikui – tos pačios bėdos: jaunimas, pensininkai ir menininkai. Na, vaikėzus galima išdurninti ir pasiųsti laimės ieškoti svetur, protingesnius ir linkusius į konformizmą priglaudžiant po partijos ar rinkimų komiteto sparnu. Senolių klausimą jau tapo įprasta spręsti, marinant juos pažadais apie šviesų rytojų.

…bet va su menininkais politikams – gerokai sunkiau. Negana to, kad anie spėriai dauginasi ir plinta it parazitai, bet anie dar ir apsiskaitę, padlos, o skaitydami dar ir visokių teisių, ir laisvių sau prisigalvoja, permainų nuolat reikalauja, nestabilumus visokius visuomenėje gimdydami.

Gyva bėda yra su tais menininkais. Gi dar prieš Kristų toks dėdė Platonas iš savo valstybės ketino išspirti poetus visokius ir įvesti griežtą cenzūrą. Nepavyko. Bo kadangi ant Klaipėdos, kaip ir ant visos Lietuvos, šiandien vis dar kabo civilizacijos ir demokratijos lempa, tai Platono receptas jau nebegalioja. Politikai dairosi kitokių vaistų.

Nusipirk

Gyvename visokių tarpusavio atsiskaitymų ir faktūrų sąlygomis. Net ir Klaipėdos politikai supranta, kad palaidus pajūrio menininkus tiesiog dera pirkti, bet pirkti – brangiai, ir dar būtinai pridedant pažadų sertifikatą, kad menininkų išlaisvinimo klausimas ir laisvas priėjimas prie BIUDŽETO bus išspręstas galutinai.

Štai Puteikių politinės šeimos atstovė Nina Puteikienė, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė, uostamiesčio menininkus ir kitokius kultūrininkus perka išlaisvinimu nuo žinių bado. Perka per Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko (Kongo) žmonos Ingos Grubliauskienės džiazo festivalio finansavimo iš miesto biudžeto ir jo komercinių paslapčių pažinimą. Ir vis daugiau uostamiestyje laisvais buvusių žmonių sau po nosimi ima burbėti bolševikinę mantrą: «Сегодня ты играешь джаз, а завтра – Родину продашь…».

Uostamiestį valdantys liberalai – ne beviltiški. Pajutę, kad važniausia politinė Klaipėdos Kongo oponentė Puteikienė savo meniškomis ašaromis baigia išplauti jų rinkėjų pamatinį akmenėlį – kultūros ir meno bendruomenę – nusprendė taip pat nesicackinti. Ir nusprendė libai: teeinie Klaipėdos menininkai už grotų!

Šių metų spalio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje buvo nuspręsta perimti Turto banko nesėkmingai pardavinėjamą buvusį Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastatą. 50 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatų komplekse su grotuotomis kameromis ir šunų būdomis bus kuriama menininkų Meka – taip maždaug už 10 mln. Eur !

Man tik įdomu, ar už šį projektą balsavę Klaipėdą valdantys politikai bent jau retkarčiais paskaitinėja tyrimus, kuriuos patys užsako ir finansuoja iš mokesčių mokėtojų pinigų? Pasirodo, kad ne kvadratinių metrų stygius yra Klaipėdos kultūros ir meno bendruomenės bėda, katrą dera spręsti.

Socialinių mokslų daktaras Liutauras Kraniauskas žiniasklaidai šią vasarą yra pasakojęs, kas išaiškėjo po Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus užsakymu 2016 m. atliktų tyrimų:

„Kultūros paslaugų rinka (Klaipėdoje) netgi perpildyta. Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo Klaipėdos kultūros darbuotojų sluoksnis plečiasi. Siūlomų produktų daug – vartotojų rinka maža. Todėl iš kultūros paslaugų kūrėjų dažnai girdima nusiskundimų, kad nesurenkamos auditorijos. Manau, tai susiję ne tiek su demografija, kiek su rinkodara…“.

Nemaloni pabaiga

Taip, tiek Klaipėdos mero V. Grubliausko liberalai, tiek jiems oponuojančios marginalės N. Puteikienės politinė chebra – dabar jau ne pėsti viešuosiuose ryšiuose. Jie tikrai kažką NUSIPIRKO. Na, jei ne po dalį Klaipėdos kultūros ir meno bendruomenės balsų pačiuose rinkimuose, tai bent jau po dalį jų dėmesio iki pat 2019 metų pradžioje vyksiančių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų.

O dabar, prieš baigdamas, surizikuosiu užduoti nemalonų klausimą ir paskiriems Klaipėdos kultūros ir meno bendruomenės nariams: mielieji, ar nejaučiate, kad virstate tik mėsa politinėms patrankoms?