Klaipėdos savivaldybė į prie mokyklų esančių sporto aikštynų atnaujinimą planuoja investuoti po 1,5 mln. eurų.

Savivaldybės tarybos kolegija penktadienį pritarė tokiai penkiametei stadionų atnaujinimo programai, tačiau nurodė, kad Savivaldybės administracija su švietimo bendruomene diskutuotų dėl programos prioritetų.

Šiuo metu jau yra sutvarkyta didžioji dalis „Vėtrungės“ gimnazijos, Prano Mašioto ir „Pajūrio“ progimnazijų sporto aikštynų, pradėtas „Versmės“ progimnazijos stadiono atnaujinimas, baigiamas Vytauto Didžiojo gimnazijos sporto aikštyno atnaujinimo techninis projektas.

Kitų švietimo įstaigų sporto infrastruktūra bus tvarkoma pagal parengtą atnaujinimo programą per ateinančius penkerius metus, pradedant nuo 2018-ųjų.

Savivaldybės administracija aiškina, kad darbų eiliškumas sudėliojamas įvertinus kelis faktorius: aikštynų techninę būklę, švietimo įstaigos ugdytinių skaičių, sporto mokyklų ar klubų, besinaudojančių mokyklos stadionu, auklėtinių skaičių, įstaigų, besinaudojančių vienu stadionu, skaičių.

Tačiau pristatydamas siūlymą miesto Tarybos Kolegijai Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas pripažino, kad su švietimo bendruomene darbų eiliškumas įvairiuose objektuose išdiskutuotas nebuvo.

„Manau, kad įstaigų vadovams tikrai nėra taip skaudu, kas pirmas, antras ar trečias. Svarbu, kad būtų laikomasi to, kas parašyta”, – teigė jis.

„Nėra aiškiai eiliškumas apibrėžtas. Galbūt, jei mokykla pati pritraukia lėšų, reikia į tai atsižvelgti. Nepritariu tokiam eiliškumui, tikrai supykinsime bendruomenes. Reikia pirmiausia joms pristatyti”, – sakė S. Budino bendrapartietė, vicemerė Judita Simonavičiūtė.

Jos kolega, vicemeras Artūras Šulcas antrino, kad reikėtų tartis ir su aplink aikštynus esančiomis bendruomenėmis.

Tuo metu Kolegijos narys Valdemaras Anužis teigė, kad reikia galvoti ir apie naujas priemones.

„Beveik kasdien praeinu nuo Debreceno iki Smiltelės gatvių. Sportuojama ant pėsčiųjų takų, nes aikštynuose drėgmė, o ir kur sutvarkyta, ten irgi nesinaudojama. Taip kaip bus po tokių investicijų? Šaukiamųjų skaičius nuolat mažėja, nes vis daugėja įvairių sveikatos problemų. Esmė yra archajiškos fizinio lavinimo programos, tai bukumo įsikūnijimas. Jeigu geras oras, tai tris mėnesius geriausiu atveju panaudojami aikštynai. Manau, kad reikia dengtų aikštynų, yra įvairiausių sprendimų, kad ir pripučiamų. Čia būtų rimtos, prasmingos investicijos. Kosmetiniai sutvarkymai reikalingi, bet tikrai nereikia dirbtinių dangų”, – dėstė V. Anužis.

Nepaisant tokių diskusijų Kolegija pritarė siūlomai programai su atitinkamais „palinkėjimais”.

Preliminariai skaičiuojama, jog visiems suplanuotiems darbams įgyvendinti prireiks apie 7 mln. eurų: 2018-2021 metais galėtų būti investuojama po 1,5 mln. kasmet, o 2022 metais – 1 mln. Su detaliais planais galite susipažinti čia.