Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2017-12-08 |
[vc_row][vc_column][vc_column_text]Trijuose senamiestyje, Skerdėjų gatvėje, esančiuose sklypuose, kur dabar stovi apleisti pastatai, planuojamų statyti kompleksą kai kurie Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos nariai išvadino monstru. Daug pastabų projektui sako turintys ir paveldosaugininkai.
Projektuotojų vizualizacija
Po svarstymo UAB „Senamiesčio vėtrungės“ ir UAB „Temperamentas“ užsakymu pastatus projektuojančios bendrovės „Danės projektai“ architektai tvirtino bandysiantys į kolegų pastabas atsižvelgti, ypač dėl stogo konfigūracijos.
Minėtuose sklypuose projektuojamas gyvenamųjų namų su komercinėmis patalpomis kompleksas siektų apie 3 700 kv. m – beveik maksimalią leistiną užstatymo ribą. Čia ketiname įrengti apie 20 butų, 45 automobilių stovėjimo vietas (gerokai daugiau nei minimalus reikalavimas).
Pasak projektuotojų, istorinius tyrimus atlikę specialistai pateikė tik rekomendaciją restauruoti esamų apleistų pastatų Skerdėjų gatvės fasadą.
LASKAO tarybos nariams daugiausiai į akis krito tai, kad „žaidžiama su cokoliniu aukštu” ir realiai statomas keturių, o ne trijų aukštų pastatas. Taip pat kelti klausimai dėl insoliacijos gretimų Skerdėjų gatvės pastatų gyventojams, stebėtasi, kodėl patekimas į namą projektuojamas tik per automobilių stovėjimo vietas.
„Šitas namas – monstras. Reikėtų skaidyti tūrius. Na ir kas, kad tas investitorius nori. Panorės ir praeis, jei kiti nepuls daryti”, – teigė architektas Romas Gailius.
„Projektas padarytas profesionaliai. Labai retai projektuojama, kad butai būtų gerai padaryti. Tačiau pritrūko šitos senamiesčio dalies charakterio pajautimo. Aš ją vadinu senamiesčio žydų dalimi, čia projektavimas labai laisvas visada buvo. Be to, čia dar išlikę ir per 1854 metų gaisrą nesudegusių pastatų. Jei bent ketvirtą aukštą būtumėte pradėję skaidyti, toks charakteris būtų pavertęs jį artimu šiai miesto daliai. Projektuojama stogo forma visiškai nebūdinga Klaipėdos senamiesčiui. Galima rinkti frontoną, dvišlaitį, laužytą, bet tokio niekada čia nebuvo. Šita miesto dalis su raudona plyta, išskyrus sandėlius ir teismą, paštą, neturi nieko bendro, tinkas čia dominuoja. Neturėtų dominuoti ta plyta, kurią siūlote. Reikėtų fiksuoti ir buvusį gatvės užstatymą, nereikia pastato atitraukti, nes tas užstatymas yra vertybė. Gaila, kad iš anksčiau čia stovėjusio pastato nepaėmėte nieko”, – dėstė Edmundas Andrijauskas.
Kiti ekspertai antrino, kad projektuojamas pastatas savo tūriu nebūdingas Klaipėdos senamiesčiui, esą nesijaučia, kad čia keli sklypai. Anot jų, pastatas turėtų būti daugiau suskaidytas, nes kitaip jis derinsis tik su šalia stovinčiu sovietiniu penkiaaukščiu.
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vedėja Audronė Puzonienė „Atvirai Klaipėdai” teigė, kad šiems projektiniams sprendiniams jau pateikta nemažai pastabų – ir dėl naudojamų medžiagų, ir dėl aukštingumo, ir dėl senamiesčiui nebūdingo stogo, balkonų, etc.
Martyno Vainoriaus nuotr.
„Iki krizės architektė Šliogerienė buvo parengusi labiau prie senamiesčio derėjusį, ne tokį masyvų kompleksą. Tačiau tikriausiai keitėsi savininkai, tad keičiasi ir projektas”, – sakė paveldosaugininkė.
Pasak jos, detaliajame plane yra numatyta, kad esami pastatai turi vertingųjų savybių, tad turi būti išsaugoti. Tiek ji, tieks Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška minėjo, kad čia yra buvusi mikva – ritualinė žydų pirtis.
„Visi iki 1944 metų senamiestyje pastatyti pastatai yra vertingi. Dabartiniams projektuotojų planams ir dėl medžiagiškumo, ir dėl tūrių nepritariame. Mano žiniomis, nepritaria ir vyriausiasis miesto architektas. Savivaldybė yra suinteresuota, kad senamiestyje atsirastų nauji pastatai, tačiau tas protezavimas turi būti vykdomas labai atsakingai. Šiuo atveju architektams sąmoningumo pritrūko”, – sakė V. Juška.
„Danės projektų” architektas Valentinas Lucenko teigė, kad buvo atlikti esamų pastatų istoriniai tyrimai, tad jais ir vadovaujamasi.
„Saugotini yra tik iš Skredėjų gatvės esantys fasadai, jų karnizų linijos, langų išdėstymas. Tas dalis ir numatoma integruoti”, – tikino jis.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”10335,10334,10323,10400,10401,10408,10409,10410″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row]
Parašykite komentarą