Senajame fabrike – jaukus vakaras

Fotoreportažai, Kultūra

[vc_row][vc_column][vc_column_text]Iniciatyva DoYou Klaipėda šeštadienio vakarą senajame Klaipėdos dujų fabrike įrengė „DoYou kiemelį”.

Ekskursija po dujų kiemelį vedęs šios istorinės vietos perspektyvomis besirūpinančio VšĮ fondo „Augustinus” vadovas Arvydas Urbis sakė, kad čia laukiamos visos iniciatyvos ir menininkai įsileidžiami jau ne pirmą kartą.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„DoYou Klaipėda – tai vieta, kurioje susitinka kūrėjai, norintys prisidėti prie Klaipėdos kvėpavimo meno plaučiais.  Tai – kūrybiška meilė savo miestui. Prisidedam kuom galim, kaip galim ir labai tikim, kad šiandien diena yra mylimiausia diena. Prašom prisijungti savo buvimu, idėjomis, planais ar svajonėmis”, – taip save pristato šios iniciatyvos autoriai ir žada, kad surengs dar ne vieną įdomų renginį.

Šeštadienio renginyje vyko Astos Kalėdinės dvasios performansas, Simo Buziliausko koncertas, netrūko ir kitų veiklų.

Dujų fabriko pastatai šiuo metu priklauso senovinių automobilių entuziastui Augustinui Jankevičiui, žemė nuomojama iš valstybės. Pasak A. Urbio, užteršto teritorijos grunto išvalymo projektas kol kas yra pakibęs ore dėl biurokratinių niuansų, tačiau tai netruko rengti pastatų sutvarkymo projektų. Vizijų kas čia galėtų įsikurti yra visokių, pavyzdžiui, konferencijų salė, pramoninės edukacijos erdvės ir panašiai.

ISTORIJA

Dujų fabrikas buvo pirmas miesto lėšomis pastatytas pramoninis statinys po 1854 metais Klaipėdą nusiaubusio gaisro. Jono Tatorio knygoje „Senoji Klaipėda. Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų“ rašoma, jog dujų fabrikas buvo pastatytas pagal Karaliaučiaus dujų fabriko direktoriaus J. Hartmano projektą ir pradėjo veikti 1861 m. Fabriko kompleksą sudarė 14 skirtingų statinių: garo katilų cechai, aparatinė, varyklos, aušyklos, spaudimo reguliavimo patalpa, dujų saugyklos, dirbtuvės, sandėliai, meistrų gyvenamasis namas ir kiti statiniai.

Iki šiol išlikę raudonų plytų statiniai su arkiniais langais – tai dujų saugyklų „kiautas” – pačios dujos buvo laikomos metaliniuose rezervuaruose šių statinių viduje.

Klaipėdos dujų fabrike pagamintomis dujomis buvo apšviečiamos gatvės, vėliau dujos pradėtos naudoti ir viryklėms, pramonės įmonėse. 1930 m. dujotiekio tinklas uostamiestyje buvo 44 kilometrų ilgio. Dujos buvo gaminamos iš akmens anglies. Fabrike taip pat buvo gaminamas koksas, derva, o nuo XX amžiaus pradžios – amoniako vanduo, benzolas, selteris.

Dujų fabrikas buvo ne kartą rekonstruotas ir nuolat plečiamas. Nors atsiradus elektrai dujų pramonė susidūrė su didele konkurencija, tačiau 1936 m. jo kompleksą sudarė net 28 statiniai.

1947- ųjų birželio 17 dieną Klaipėdos vykdomasis komitetas kreipėsi į LTSR Ministrų Tarybą prašydamas skirti lėšų fabriko veiklai atnaujinti. Buvo teigiama, kad po karo išliko keturi penktadaliai buvusio fabriko vertės.

Tik 1952 m. Leningrado projektavimo organizacija atliko fabriko inventorizaciją, 1954 m. LTSR Ministrų Taryba priėmė nutarimą atkurti įmonę ir padidinti jos pajėgumą daugiau nei dvigubai, o vėliau – keturgubai. Prieškariu dujų fabrike buvo pagaminama 5 mln. kub. m dujų per metus, o pokariu planuota gaminti 12 mln. kub. m, dar vėliau – 20 mln. kub. m, tačiau atlikus analizę išsiaiškinta, jog tokia įmonės plėtra šioje teritorijoje nėra įmanoma, vadinasi, jos atstatymas – nerentabilus.

Pokariu ilgai niokotas Klaipėdos dujų fabrikas galutinai buvo nugriautas 1972-1974 m. statant viešąją miesto pirtį. Išliko tik trys pastatai: dvi saugyklos ir namas. 1996 metais kompleksas buvo įregistruotas į Kultūros paveldo nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”10600,10601,10602,10603,10604,10605,10606,10607,10608,10609,10610,10611,10612,10613,10614,10615,10616,10617,10618,10619,10620,10599″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row]

1 Comment

  1. Andrius

    Panašiai prieš metus aplinkosauginiam žurnalui rašiau straipsnį apie labiausiai Lietuvoje užterštas vietas. Buvęs Klaipėdos dujų fabrikas yra čempionas – tai labiausiai užteršta vieta visoje šalyje. Nesvarbu, kad plotas ten lyg ir nedidelis, tačiau sveikatai pavojingų teršalų ten tiek, kad geriau išvis kojos net nekelti. O menininkai ten vakarėlius daro. Nesuprantu…

    Reply

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Miestas, Svarbu

Pristato antrosios buvusio dujų fabriko saugyklos viziją

Buvusias Klaipėdos dujų fabriko saugyklas valdančios A. Jankevičiaus individualios įmonės užsakymu parengti ir viešinami projektiniai pasiūlymai, numatantys antrojo iš šių ...
2024-03-04
Skaityti daugiau

Fotoreportažai, Miestas, Svarbu

Vasario 16-osios proga - virtinė įvairių renginių

106-ųjų Lietuvos valstybės atkūrimo metinių minėjimui Klaipėdoje skirta renginių programa, kurioje ne tik tradicinės ceremonijos ar ritualai, šventiniai koncertai, bet ...
2024-02-15
Skaityti daugiau

Miestas

Nominacija už metų darbą - verslininkui Augustinui Jankevičiui

Vasario 8 d. į pirmąjį posėdį rinksis šios kadencijos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Kolegija pasitarti dėl mero siūlymo apdovanoti už ...
2024-02-05
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This