Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2017-12-09 |
[vc_row][vc_column][vc_column_text]Iniciatyva DoYou Klaipėda šeštadienio vakarą senajame Klaipėdos dujų fabrike įrengė „DoYou kiemelį”.
Ekskursija po dujų kiemelį vedęs šios istorinės vietos perspektyvomis besirūpinančio VšĮ fondo „Augustinus” vadovas Arvydas Urbis sakė, kad čia laukiamos visos iniciatyvos ir menininkai įsileidžiami jau ne pirmą kartą.
Martyno Vainoriaus nuotr.
„DoYou Klaipėda – tai vieta, kurioje susitinka kūrėjai, norintys prisidėti prie Klaipėdos kvėpavimo meno plaučiais. Tai – kūrybiška meilė savo miestui. Prisidedam kuom galim, kaip galim ir labai tikim, kad šiandien diena yra mylimiausia diena. Prašom prisijungti savo buvimu, idėjomis, planais ar svajonėmis”, – taip save pristato šios iniciatyvos autoriai ir žada, kad surengs dar ne vieną įdomų renginį.
Šeštadienio renginyje vyko Astos Kalėdinės dvasios performansas, Simo Buziliausko koncertas, netrūko ir kitų veiklų.
Dujų fabriko pastatai šiuo metu priklauso senovinių automobilių entuziastui Augustinui Jankevičiui, žemė nuomojama iš valstybės. Pasak A. Urbio, užteršto teritorijos grunto išvalymo projektas kol kas yra pakibęs ore dėl biurokratinių niuansų, tačiau tai netruko rengti pastatų sutvarkymo projektų. Vizijų kas čia galėtų įsikurti yra visokių, pavyzdžiui, konferencijų salė, pramoninės edukacijos erdvės ir panašiai.
ISTORIJA
Dujų fabrikas buvo pirmas miesto lėšomis pastatytas pramoninis statinys po 1854 metais Klaipėdą nusiaubusio gaisro. Jono Tatorio knygoje „Senoji Klaipėda. Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų“ rašoma, jog dujų fabrikas buvo pastatytas pagal Karaliaučiaus dujų fabriko direktoriaus J. Hartmano projektą ir pradėjo veikti 1861 m. Fabriko kompleksą sudarė 14 skirtingų statinių: garo katilų cechai, aparatinė, varyklos, aušyklos, spaudimo reguliavimo patalpa, dujų saugyklos, dirbtuvės, sandėliai, meistrų gyvenamasis namas ir kiti statiniai.
Iki šiol išlikę raudonų plytų statiniai su arkiniais langais – tai dujų saugyklų „kiautas” – pačios dujos buvo laikomos metaliniuose rezervuaruose šių statinių viduje.
Klaipėdos dujų fabrike pagamintomis dujomis buvo apšviečiamos gatvės, vėliau dujos pradėtos naudoti ir viryklėms, pramonės įmonėse. 1930 m. dujotiekio tinklas uostamiestyje buvo 44 kilometrų ilgio. Dujos buvo gaminamos iš akmens anglies. Fabrike taip pat buvo gaminamas koksas, derva, o nuo XX amžiaus pradžios – amoniako vanduo, benzolas, selteris.
Dujų fabrikas buvo ne kartą rekonstruotas ir nuolat plečiamas. Nors atsiradus elektrai dujų pramonė susidūrė su didele konkurencija, tačiau 1936 m. jo kompleksą sudarė net 28 statiniai.
1947- ųjų birželio 17 dieną Klaipėdos vykdomasis komitetas kreipėsi į LTSR Ministrų Tarybą prašydamas skirti lėšų fabriko veiklai atnaujinti. Buvo teigiama, kad po karo išliko keturi penktadaliai buvusio fabriko vertės.
Tik 1952 m. Leningrado projektavimo organizacija atliko fabriko inventorizaciją, 1954 m. LTSR Ministrų Taryba priėmė nutarimą atkurti įmonę ir padidinti jos pajėgumą daugiau nei dvigubai, o vėliau – keturgubai. Prieškariu dujų fabrike buvo pagaminama 5 mln. kub. m dujų per metus, o pokariu planuota gaminti 12 mln. kub. m, dar vėliau – 20 mln. kub. m, tačiau atlikus analizę išsiaiškinta, jog tokia įmonės plėtra šioje teritorijoje nėra įmanoma, vadinasi, jos atstatymas – nerentabilus.
Pokariu ilgai niokotas Klaipėdos dujų fabrikas galutinai buvo nugriautas 1972-1974 m. statant viešąją miesto pirtį. Išliko tik trys pastatai: dvi saugyklos ir namas. 1996 metais kompleksas buvo įregistruotas į Kultūros paveldo nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”10600,10601,10602,10603,10604,10605,10606,10607,10608,10609,10610,10611,10612,10613,10614,10615,10616,10617,10618,10619,10620,10599″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row]
Panašiai prieš metus aplinkosauginiam žurnalui rašiau straipsnį apie labiausiai Lietuvoje užterštas vietas. Buvęs Klaipėdos dujų fabrikas yra čempionas – tai labiausiai užteršta vieta visoje šalyje. Nesvarbu, kad plotas ten lyg ir nedidelis, tačiau sveikatai pavojingų teršalų ten tiek, kad geriau išvis kojos net nekelti. O menininkai ten vakarėlius daro. Nesuprantu…