P0

Svarbu, Verslas

Kretingalės mėsininkams gresia bankrotas

Avatar

Martynas Vainorius
2017-12-13


SEB bankas siekia, kad Kretingalėje įsikūrusiai mėsos perdirbimo bendrovei “Agrovet” būtų iškelta bankroto byla. O su “Agrovet” susijusiai “Kretingalės mėsai” bankroto “linki” Šiaulių bankas (jam įmonė skolinga per 2 mln. eurų).

Šios dvi bylos buvo antradienį nagrinėtos Klaipėdos apygardos teisme (“Kretingalės mėsos” byla – rašytine tvarka).

Po nepavykusio pirmojo pernai pradėto restruktūrizacijos proceso “Agrovet” vadovas Augenijus Gudžiūnas dabar bando pradėti dar vieną, tačiau SEB bankui pareiškus ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo šios dvi bylos buvo sujungtos į vieną.

Šiame teisme nagrinėjama ir trečiajai su “Agrovet” susijusiai įmonei – “Pajūrio mėsinė” – Šiaulių banko inicijuota bankroto byla.

“Įmonė moka atlyginimus, yra pasirašiusi susitarimą su “Sodra”, moka visus mokesčius. O dabar prieš atgimstant norima nužudyti dirbtiniu būdu. Turime visas galimybes restruktūrizuotis ir pritraukti investuotoją”, – teisme teigė “Agrovet” vadovas Augenijus Gudžiūnas (kairėje). Martyno Vainoriaus nuotr.
Bankininkų argumentai

SEB bankui atstovaujanti advokatė Eglė Neverbickienė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad su banku “Agrovet” dar 2001 m. buvo sudariusi kreditavimo sutartį. Ji 2014 m. pasibaigė ir nuo tada likusi 8,186 mln. dydžio skola negrąžinta. Šiuo metu ji yra didesnė, nes nuolat skaičiuojamos palūkanos.

“Banko reikalavimas viršija pusę įmonės turto, neatsiskaitoma su keletu bankų. Net keli jų palaiko SEB reikalavimą. Įmonė yra nemokumo būsenos, tad turi būti keliama bankroto, o ne restruktūrizacijos byla. Vis manipuliuojama būsimu investuotoju, tačiau tokie teiginiai nepasitvirtino – kreditoriai nepatvirtino  restruktūrizavimo plano. Nėra numatytos jokios pajamos iš galimo investuotojo. Be to, įmonė bando nesąžiningai išvengti bankroto – pateikė ieškinį dėl kreditavimo sutarties pratęsimo, nors sutartis pasibaigusi. Skolininkas nemokus, nieko nemoka bankui ir nepanašu, kad mokės”, – dėstė E. Neverbickienė, prašiusi atmesti ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Byloje dalyvavęs SEB ekonomistas Kęstutis Jurčiukonis teigė, kad kai 2015 ir 2016 m. vyko keletas derybų su potencialiais investuotojais, bankas visada geranoriškai elgėsi, laukė, tačiau iki šiol nei įmonė, nei akcininkai nėra pristatę nė vieno konkretaus investuotojo. Esą ateina pasiūlymai el. paštu, bet nėra įrodymų, kad tai būtų solidūs, mokūs investuotojai. Be to, jei net ir būtų investuotojai, jie pirmiausia turi būti įvertinti pagal pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos reikalavimus.

“Išanalizavus įmonės metmenis ir situaciją rinkoje matyti, kad nėra kitos išeities kaip bankrotas. Nuo 2013 metų įmonė dirba nuostolingai. Kad nedidėtų nuostoliai kreditoriams bankas prašo iškelti bankroto bylą. Bankui kredituojant kitus rinkos dalyvius matyti, kad perdirbimo rinkoje sudėtinga situacija. Net ir pačios didžiausios įmonės dirba su minimaliom maržom. „Agrovet“ planai nelogiški, prieštaraujantys rinkos sąlygoms. Nuostoliai kasdien tik didėja, nėra realių priežasčių, kad atsiras solidus investuotojas, kuris išpirks iš bankų kreditorinius reikalavimus”, – dėstė K. Jurčiukonis.

Nori dirbti

“Agrovet” atstovavęs advokatas Vytautas Šenavičius teismui tvirtino, kad nėra jokio pagrindo įmonei kelti bankroto.

“Vadovaujantis tokia logika visos Lietuvos įmonės yra nemokios. Banko samprotavimai neatitinka teismų praktikos, oficialių institucijų pozicijų. Pagal teismų praktiką, bankroto byla yra pati kraštutiniausia priemonė. Bankas nenori restruktūrizavimo bylos, nes turi įkeistą turtą, kurį parduoti jam geriausia išeitis, nors įmonė turi kelis šimtus darbuotojų, plečia savo veiklą, turi strateginį investuotoją susiradusi. Mano nuomone, jų pozicija ciniška ir pragmatiška. Taip, įmonė turi finansinių sunkumų ir to neginčijame. Pirmoji restruktūrizavimo byla nepavyko, nes neužteko laiko pritraukti strateginio investuotojo. “Sodra” atsiėmė pati pareiškimą dėl bankroto. Taigi, iš valstybės pozicijos akivaizdu, kad įmonė laikoma mokia. Įmonė tariasi dėl halal, košerinės produkcijos, bendrauja, tariasi dėl tiekimo į Rusiją, JAV, Izraelį”, – dėstė advokatas.

Pats A. Gudžiūnas teismą tikino, kad restruktūrizacija yra kelias, kurį galima pereiti sėkmingai.

Straipsnio vidus 10 pastraipa kompas

“Gauti leidimą eksportuoti yra didžiulis nematerialus turtas, kurio balanse neparodysi. Galime eksportuoti į Izraelį, Jungtinius Arabų Emyratus, baigiami suderinti sertifikatai su Kinija. Yra nudirbtas darbas su investuotojais, turinčiais patirtį tarptautinėje rinkoje. Halalinė produkcija yra žymiai pelningesnė. Investuotojui reikia įsitikinti, tai ne vienadienis procesas. Tačiau kol kas investuotojas nesijaučia saugus, kol vyksta teismo procesas. Įmonė moka atlyginimus, yra pasirašiusi susitarimą su “Sodra”, moka visus mokesčius. O dabar prieš atgimstant norima nužudyti dirbtiniu būdu. Turime visas galimybes restruktūrizuotis ir pritraukti investuotoją, išlaikyti žmones, dirba čia kaimų žmonės. Duokite šansą įmonei įkvėpti. O tas šansas yra įstatymu suteiktas – restruktūrizacija. Jei būtume norėję išvogti įmonę, būtume seniai išvogę. Bet mes norime dirbti, o kai investuotojas matys, kad saugu, ir ateis”, – tikino A. Gudžiūnas.

Anot jo, įmonė, anksčiau buvusi didžiausias eksportuotojas į Rusiją, dabar gali dirbti be šios šalies kaip strateginio partnerio.

Teismas procesinį sprendimą šioje byloje turėtų priimti jau kitą savaitę. Restruktūrizavimo proceso metu buvo skelbiama, kad „Agrovet“ turėjo 140 kreditorių

“Sodros” duomenimis, „Agrovet“ spalį dirbo 60 žmonių. Vidutinis atlyginimas šių metų spalį siekė 559,78 Eur. Bendrovė šiemet vis turėdavo skolų „Sodrai“, spalio pabaigoje jos siekė 127,4 tūkst. eurų.

„Kretingalės mėsa“ spalio pabaigoje turėjo 59 darbuotojus (metų pradžioje jų buvo 135). Vidutinis atlyginimas spalį čia siekė 571.16 €  Įmonė metų pradžioje turėjo  30425.02 € skolą “Sodrai”, tačiau ją panaikino.

“Pajūrio mėsinėje” spalio pabaigoje dirbo 57 žmonės (metų pradžioje įmonė turėjo 119 darbuotojų). Vidutinis atlyginimas spalį čia siekė 403,65 Eur. Įmonės skola “Sodrai” metų pradžioje viršijo 200 tūkst. eurų, o nuo rugpjūčio jau viršija 300 tūkst. eurų.


2017-12-13

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt