Šių metų rugsėjo 18 d. feisbuke sulaukiau štai tokio palinkėjimo, skirto ir man, ir mano feisbukiniam politinės satyros puslapiui KLAIPĖDIETIŠKI MEMAI/ARŪNAS MARČAUSKAS : „Kas prabilo?! Koks pats savikritiškas esat… Atsirado protinguolis… Kas jums suteikė teisę tyčiotis iš kitų? Kas jums suteikė teisę spręsti, kas protingas, o kas – ne? Niekam neįdomūs tie jūsų memai. Sulaukia daugiausia 3 „Like”. Tikiuosi FB administracija ir 4 kartą užblokuos jūsų kliedesių paskyrą“ (kalba netaisyta).
Galėčiau šiuos žodžius užmiršti – feisbuke žmonės ir pikčiau rėžia. Tik kad šį palinkėjimą man surašė Klaipėdos politikė ir būsimoji teisininkė Girskienė Ligita, visuomeninio rinkimų komiteto „Puteikis plius“ atstovė ir Ninos Puteikienės, bene vienintelės teisybininkės Klaipėdos miesto savivaldybės Taryboje, bendražygė.
Minimą būsimosios teisininkės palinkėjimą daliai užlaikino ir labai nepriklausomas Klaipėdos žurnalistas Mindaugas Milinis, patarnaujantis Lietuvos ir Klaipėdos politinių marginalų viešuosiuose ryšiuose.
Malonu, kad galiu pradžiuginti visą šią begaliniai demokratiškų piliečių kompaniją. Ponios Girskienės Ligitos lūkesčiai buvo patenkinti. Ant mano feisbukinio politinės satyros puslapio KLAIPĖDIETIŠKI MEMAI/ARŪNAS MARČAUSKAS oponentai jau ketvirtąjį kartą užkalė bloką. Šį kartą visai savaitei. Puslapis, žinia, gyvuoja ir yra atviras vartotojams. Bet iš manęs buvo laikinai atimta galimybė skelbti, dalintis ir komentuoti tiek šiame puslapyje, tiek asmeninėje paskyroje, tiek kitose feisbuko erdvėse.
Ir vis dėlto pabandysiu kiek pristabdyti pikta man linkinčių feisbukinių blokavimo „meistrų“ arklius. Kiekvienas toks blokas – trąša mano savivertei. Kiekvienas toks blokas – komplimentas satyrai ir žinutė, kad galų gale neatlaikė dar vieno pasiklydusio viešojo asmens politiniai viduriai, neatlaikė Lietuvos ir Klaipėdos marginalų, tautos „gelbėtojų“ ir juos lydinčių Putino mylėtojų viduriai.
Gelbėdamiesi nuo tamsoje slypinčių vaiduoklių, vaikai slepia galvas po antklode. Nematau – vaiduoklio nėra. Nematau – esu saugus. Kvailiau elgiasi tik bloką ant manęs feisbuke kalantys veikėjai. Nematau – nėra Arūno Marčausko memų.
Tikrai?..
Čia apsilankę ir įvertinę mano tekstus ir memus, patys galėsite nuspėti satyrą galimai blokuojančiųjų asmenybes ir gal net politinius postus.
Fanatiškų sekėjų inkubatoriai
Mano politinės satyros puslapis KLAIPĖDIETIŠKI MEMAI/ARŪNAS MARČAUSKAS feisbuke – atviras visiems. Neblokavau iki šiol net Putino mylėtojų, grasinusių fiziškai susidoroti su manimi ir kitais Lietuvos gyventojais (apie tai – jau kitoje mano publikacijoje). Na, o ir kokia prasmė juoktis iš klouno, jei to negirdės pats klounas?..
Neįsivaizduoju efektyvios politinės konkurencijos (demokratijos pamato) be nuolatinio kuo platesnės ir margesnės rinkėjų auditorijos pažinimo ir bendravimo (kad ir niovimosi) su ja. Tai būtų spjūvis į rinkodaros abėcėlę, elementarus marazmas.
Tačiau būtent tokį marazmą įgyvendina dalis Lietuvos ir Klaipėdos politikų (kaip ir jų sekėjų), dalis kitų viešųjų asmenų. Savo politinį neįgalumą jie slepia, blokuodami feisbuke oponentus ir konkurentus, kurdamiesi sau uždaras informacinio komforto zonas – siauras ir ribotas politinių sektų teritorijas, fanatiškų sekėjų inkubatorius.
Taip iš potencialaus rinkėjo atimama galimybė sekti kad ir tą patį niovimąsi, kita kartą peraugantį į visai padorias diskusijas. Taip iš rinkėjo atimama galimybė paprasčiausiai lyginti politikus. O ar galima rinktis ir rinkti, jei neturi galimybės lyginti?
Kažkur perskaičius dorus žodžius: „Jei kritikuojame, tai viliamės, kad bus geriau“. Viliuosi ir aš. Vienas iš pagrindinių mano feisbuko puslapio KLAIPĖDIETIŠKI MEMAI / ARŪNAS MARČAUSKAS uždavinių ir yra satyrinė viešųjų asmenų kritika, viliantis kad bus geriau. O tai šiame socialiniame tinkle – leidžiama.
Feisbuko bendruomenės standartuose skelbiama: „We permit open and critical discussion of people who are featured in the news or have a large public audience based on their profession or chosen activities. We remove credible threats to public figures, as well as hate speech directed at them – just as we do for private individuals”.
Paskiriems – dažniau fanatiškiems – feisbuko vartotojams satyrinė jų dievinamų viešųjų asmenų kritika, žinia, visuomet kvepės priešiškumu. Būtent tokie šio socialinio tinklo vartotojai, manau, savo skundais ragins blokuoti šį mano puslapį ir ateityje. Tad čia galiu pasikliauti tik tinklo administratorių kompetencija.
Teisės aktai
Lietuva, kaip ir JAV, – demokratinė valstybė. Tad su feisbuko bendruomenės standartais mano tėvynės įstatymai, kuriais remdamasis kuriu savo puslapį KLAIPĖDIETIŠKI MEMAI/ARŪNAS MARČAUSKAS, tiesiog negali kirstis.
LR Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos tinklaraštyje yra skelbiama:
„Satyros laisvė yra sudėtinė saviraiškos laisvės dalis. Lietuvos Respublikos įstatymai ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija saugo ne tik saviraiškos laisvę, bet taip pat būdus ir priemones, kuriuos panaudojant ji yra įgyvendinama (…) Todėl įvairios saviraiškos (išraiškos) priemonės (humoreska, feljetonas, satyra, groteskas, karikatūra, fotomontažas ir pan.), kaip saviraiškos laisvės įgyvendinimo elementai, taip pat yra saugomi Konvencijos 10 straipsnio. Be to, saviraiškos laisvė taikytina ne tik paprastai, nekenksmingai ir nereikšmingai informacijai bei idėjoms, bet ir tokiai informacijai, kuri įžeidžia, šokiruoja, kelia nerimą valstybei ar kuriam nors jos sluoksniui. (…)
Viešojo ir privataus asmens atžvilgiu egzistuoja skirtingos kritikos ribos: viešieji asmenys nesinaudoja tokiu pat dalykinės reputacijos ar garbės ir orumo gynimu kaip privatūs asmenys, jų gynimo ribos siauresnės, jų atžvilgiu leistinos kritikos ribos atitinkamai platesnės negu privataus asmens atveju. Viešieji asmenys dėl savo veiklos, užimamų pareigų atsiveria detalesnei ir atidesnei jų ir jų veiksmų analizei. Tai reiškia, kad bet kuris viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti net ir tokią apie jį skelbiamą informaciją ar kritišką nuomonę, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas“.
VIEŠOJO ASMENS sąvoka, beje, mūsuose yra apibrėžiama kur kas aiškiau nei feisbuko bendruomenės standartuose. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 75 dalyje yra skelbiama: „Viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams“.
Teisinis kuriozas ar fanatikų galia?
Feisbukas nevaržomai funkcionuoja Lietuvos Respublikos teritorijoje ir neprieštarauja čia veikiantiems įstatymams. Vadinasi, neprieštarauja Lietuvos įstatymams ir feisbuko bendruomenės standartai.
Bet!
Lietuvos Respublikos įstatymų ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos laikymasis negarantuoja, kad tu nebūsi paskelbtas feisbuko bendruomenės standartų pažeidėju už satyrinę viešųjų asmenų kritiką.
Visus įstatymus, teises ir laisves savo skundais feisbuko administracijai gali staiga suėsti paskirų viešųjų asmenų ir jų organizacijų fanatiški sekėjai bei gausiai užderėjusi feisbukinė Putino chebrytė. Mano puslapio puolimo atveju tikrai nėra sunku identifikuoti galimas tų skundžiančių fanatikų grupes. Užtenka peržvelgti tekstus ir memus pačiame puslapyje KLAIPĖDIETIŠKI MEMAI/ARŪNAS MARČAUSKAS.
P. S.
Feisbuke oponentų neblokuojantiems – spaudžiu dešinę!
0 Comments