19,47 proc. AB „Klaipėdos energija” akcijų valdanti bendrovė „Fortum Heat Lietuva” pradėjo kelti klausimą, ar ši Savivaldybės kontroliuojama įmonė turėtų statyti biokuro katilą Lypkių katilinėje.
„Fortum” nepatinka „Klaipėdos energijos” planai Lypkių katilinėje statyti biokuro katilą. Martyno Vainoriaus nuotr.
Kai kurių politikų nuomone, taip suomiai siekia, kad jų valdomai UAB „Fortum Klaipėda“ termofikacinei jėgainei nebūtų sukurtos sudėtingesnės konkurencijos sąlygos.
Tačiau patys „Fortum” atstovai tvirtina, jog tokį klausimą kelia tik kaip „Klaipėdos energijos” akcininkai, suinteresuoti vykdomų investicijų tikslingumu.
Buvo pritarę
AB „Klaipėdos energija” generalinis direktorius Antanas Katinas (nuotr.) „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad „Fortum” kaip akcininkai nori dar kartą įvertinti investicijų į Lypkių katilinę pagrįstumą, nors jau įvyko rangovo parinkimo konkursas.
Įmonė Lypkiuose numato pastatyti 10 MW galios biokuro katilą, o Šilutės plento katilinėje šalia jau veikiančio – dar vieną 20 MW katilą, nes ateityje numatoma nutraukti gamybą Danės gatvėje esančioje katilinėje.
„Konkursą dėl Lypkių laimėjo UAB „Enerstena”. Buvo trys dalyviai. Laimėtojų kaina mažesnė nei planuoti 3,5 milijono eurų, tačiau kol negautas galutinis pritarimas dėl Europos Sąjungos paramos, tol jos dar neviešiname”, – sakė A. Katinas.
Pasak jo, dar 2014 m. „Klaipėdos energijos” valdyboje buvęs dabartinis „Fortum Klaipėda” vadovas Tomas Eikinas pritarė tokiai investicijai, o dabar pozicija kažkodėl pasikeitė.
„Jie kaip akcininkai turi teisę kelti tokius klausimus, tačiau kol kas jokio įpareigojimo nei iš akcininkų surinkimo, nei iš valdybos nesame gavę”, – sakė „Klaipėdos energijos” vadovas.
Miesto Tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetui svarstant „Klaipėdos energijos“ 2018–2022 metų investicijų planą komiteto narė Lilija Petraitienė išsakė nuomonę, kad tokia „Fortum” pozicija yra siekis „išstumti mūsų įmonę”.
Netikslinga investicija?
„Fortum” atstovas žiniasklaidai Andrius Kasparavičius tikino, kad 2014-aisiais, kai įmonės atstovai „Klaipėdos energijos” valdyboje pritarė tokioms investicijoms, „situacija buvo kitokia”.
„Tada buvo planuojama, kad garas bus parduodamas šalia veikiančiai „Mestillai”, tačiau per tą laiką ji pati pasistatė savo katilus. Tad dabar vien šilumos gamyba Lypkiuose būtų neefektyvi. Naujo biokuro katilo statybos Šilutės plente mes neprieštaraujame”, – sakė A. Kasparavičius.
Kartu jis akcentavo, kad biokuro kainos nebemažėja, o prognozės rodo, kad dėl augančios gamintojų konkurencijos jos artimiausius 2-3 metus gali netgi augti. O Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija esą apskaičiavo, kad tokia investicija šilumos kainą gali sumažinti tik 0,007 cento, tad investicijos gali gulti ant vartotojų pečių.
„Kitas aspektas – dėl įsibėgėjančios renovacijos vis mažėja šilumos sunaudojimas Klaipėdos mieste. Tad jau ir dabar užtenka esamų šilumos gamintojų. Kita vertus, juk jei būtų galimybės ir poreikis, verslas nesunkiai pats ateitų ir investuotų į tokį projektą. Šiuo atveju labiau kalbame kaip „Klaipėdos energijos” akcininkai, nes „Fortum” dėl tokios „Klaipėdos energijos” investicijos tikrai nėra grėsmės sustoti, nes mes pajamas gauname ir iš elektros gamybos, ir iš vartų mokesčio. Ta konkurencija ne kažką keistų. Mūsų nuomone, tai tiesiog yra perteklinė investicija”, – sakė „Fortum” atstovas.
Tačiau A. Katinas tvirtina, kad investicijos tikrai nėra beprasmės ir nauda vartotojui esą bus netgi didesnė nei minimi 0,007 cento, kas ir taip, anot jo, padauginus iš viso sunaudojamo šilumos kiekio sudaro nemenkas sumas.
„Po tokių investicijų šilumos gamyboje ims dominuoti biokuras, o ne dujos, kurios dabar yra apie trečdaliu brangesnės už jį. Tada nepriklausomi gamintojai su savo kainomis atsidurtų po mumis”, – sakė „Klaipėdos energijos” vadovas.
Ką rodo skaičiai?
„Klaipėdos energijos” centralizuotai tiekiamos šilumos kaina šiuo metu uostamiestyje siekia 5,17 ct/kWh be PVM ir yra 11,1 proc. didesnė nei prieš metus (4,65 ct/kWh be PVM).
Pernai gruodį „Fortum Klaipėda” šilumą parduodavo 12,7 proc. pigiau – už 2,44 ct/kWh. „Įmonės grynasis pelnas prieš apmokestinimą 2016 m. sudarė 6,85 mln. eurų. Martyno Vainoriaus nuotr.
Kol kas „Klaipėdos energijos” dalis su 20 MW biokuro katilu nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) pagaminamos šilumos kiekyje sudaro tik 27,7 proc., o „Fortum Klaipėda” gruodį patieks net 61,4 proc. „Klaipėdos energijos” biokuro katile gaminamos šilumos kaina šiuo metu yra pigiausia tarp uostamiesčio NŠG – tik 1,66 ct/kWh, o „Fortum Klaipėdos” – 2,75. Už ją brangiau šilumą parduoda tik UAB „Miesto energija” (2,77 ct/kWh). Visų kitų likusių NŠG kaina svyruoja nuo 2,649 iki 2,749 ct/kWh.
Pernai gruodį „Fortum Klaipėda” šilumą parduodavo 12,7 proc. pigiau – už 2,44 ct/kWh.
„Fortum Klaipėda” grynasis pelnas prieš apmokestinimą 2016 m. sudarė 6,85 mln. eurų, 2015 m. – 6,59 mln. eurų. 2014 m, jis siekė 12 mln. litų (3,47 mln. eurų), 2013 m. – 9,76 mln. litų (2,82 mln. eurų).
aišku, jog bijo konkurencijos, kad milijoniniai pelnai nė kiek nesumažėtų. fortumas ir taip diktuoja šilumos kainas mieste – pavasarį kai baigiasi šildymo sezonas jie visuomet sumažina savo parduodamos šilumos kainas, kad nepriklausomiems mažiesiems šilumos tiekėjams net neapsimoka parduoti šilumos miestui. o atėjus rudeniui kainas kelia. tai yra ne kas kita kaip bandymas išstumti iš rinkos konkurentus.