Ketvirtadienį miesto Taryba nusprendė branginti kartinius autobusų bilietus ir važiavimą maršrutiniais taksi.

Nuo 2018-ųjų kartinį elektroninį bilietą nuspręsta pabranginti nuo 52 iki 58 centų, popierinį, perkamą kioske – nuo 70 iki 80, o pas vairuotoją – nuo 80 centų iki euro. Vienos paros bilietas brangs nuo 2,1 iki 2,32 Eur.

Teigiama, kad net ir pabranginus kartinius bilietus, jie išliks pigesni nei Vilniuje ir Kaune. Dabar jie ten atitinkamai kainuoja 65 ir 70 centų. O popierinių bilietų, parduodamų pas vairuotojus, kainos būtų vienodos visuose didmiesčiuose. Dienos bilietas dar veikia sostinėje. Jis ten kainuoja 5 Eur.

Maršrutiniais taksi kainos padidintos nuo 85 centų iki euro. Elektroninis kartinis bilietas, kuris pradės galioti pavasarį, kai į miesto gatves išriedės visiškai nauji konkursus laimėjusių bendrovių „Kautra“ ir „Ridvija“ autobusiukai, turėtų kainuoti 95 centus.

Po 23 valandos „mikriuku“ važiuoti kainuos nebe eurą, o pusantro.

Būsimam maršrutinio taksi dienos bilietui nustatyta 3,8 Eur kaina. Darbo dienų mėnesinis bilietas, suteiksiantis teisę važiuoti ir didžiaisiais autobusais, kainuos 35 Eur, o visų dienų – 50 Eur.

Be to, kitą rudenį įdiegus naują elektroninio bilieto sistemą pradės galioti vadinamasis dienos optimizatorius. Po keturių kelionių per dieną daugiau elektroninių bilietų komposteris nenuskaičiuotų – nebus viršijama vienos dienos bilieto kaina.

Už tokį sprendimą balsavo 16 miesto Tarybos nariai, prieš 6, vienas susilaikė.

Kokios priežastys?

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ (KKT) direktoriaus Gintaro Neniškio teigimu, kainų pokytį lemia tai, kad dėl kuro kainų ir infliacijos tenka indeksuoti vežėjų tarifus ir didės įstaigos išlaidos.

KKT pateikiamais duomenimis, didmeninė „Orlen Lietuva“ parduodamo kuro kaina nuo 936 Eur/t 2016 m. balandį užaugo iki 1084 Eur/t šį spalį. Infliacija spalį siekė 3 proc. Dėl tarifų indeksavimo kitąmet reikės sumokėti per 600 tūkst. eurų.

Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda akcentavo, kad terminuotuosius bilietus turi 64 proc. keleivių, tad siekiant jų nenuskriausti ir buvo siūlomas sprendimas didinti tik kartinių bilietų kainas.

„Kartinius bilietus perka tie, kurie iki 15 kartų per mėnesį važiuoja. Jiems tai būtų neženklus pokytis. Pensininkams kainos didėtų mažiau dėl lengvatų. Ateityje apskritai turėtų nelikti popierinių bilietų”, – sakė G. Neniškis, pabrėžęs, jog kartinių bilietų kaina keičiama pirmą kartą per 7 metus, o dabar galimybių išlaikyti tokią kainą esą nebėra.

Pasak jo, dabar parduodama 6 milijonai kartinių bilietų, iš kurių 2 milijonai – pas vairuotojus.

„Tai tikrai per didelis skaičius, nes ten dažniausiai parduodami pilnos kainos bilietai”, – akcentavo G. Neniškis.

Diskusijos ir apie nemokamą važiavimą

Beje, nors sprendimu buvo sumažinta elektroninio bilieto kortelės aktyvavimo kaina nuo 2,32 iki 2 Eur, tačiau opozicijos atstovė Nina Puteikienė teiravosi, kodėl ją būtina keisti kas penkerius metus, kai „Kauno parkavimo kortelė 10 metų galioja”.

„Tai skirtingo pobūdžio ir sudėtingumo produktai, mūsų kortelėms taikoma tik 5 metų garantija, todėl ir toks terminas jai nustatomas”, – sakė G. Neniškis.

Prasidėjus pasisakymų laikui kai kurie miesto Tarybos nariai dalinosi savo įžvalgomis, kad esą būtų galima elgtis ir kitaip, nedidinti bilietų kainų.

„Šiandien mačiau kaip iš eilės du dvigubi autobusai 8 po maždaug 15 keleivių nuvežė, netrukus – du dešimti su tiek pat keleivių. Reikėtų paskaičiuoti dar, kur galima sumažinti sąnaudas. Reikėtų iškelti klausimą dėl maršrutų efektyvinimo, kalbėti apie jų mažinimą”, – sakė liberalas Vygantas Vareikis, palaikęs konservatoriaus Arūno Barbšio pastebėjimą, kad mieste mažėja kioskų, kuriuose galima nusipirkti autobusų bilietų.

Viačeslavas Titovas ir Lilija Petraitienė taip pat svarstė, kad reikėtų mažinti autobusų reisų skaičių.

Tuo metu liberalas Saulius Liekis sakė pats nuolat perkantis bilietus ten, kur pigiausiai – KKT kasose, kur esą netrūksta ir tai darančių senjorų.

„Nesutinku, kad reikia mažinti reisų skaičių. Jei važiuos tik kartą per pusvalandį, kam toks viešasis transportas reikalingas?”, – sakė S. Liekis.

Tuo metu N. Puteikienė siūlė galvoti apie galimybę viešąjį transportą padaryti nemokamą, pradžiai bent jau jautriausioms socialinėms grupėms. Ji taip pat išreiškė nuomonę, kad maršruto į Palangos oro uostą kainą reikėtų didinti iki 2,5 Eur (dabar – 2), o iki 5.

Visgi miesto Tarybos dauguma palaikė pirminį sprendimo projektą.