Vytautas Valevičius: „Priverstinis gydymas: tarp teisės ir moralės”

Nuomonės

Prasideda iš naujo diskusija. Apie prievartinį gydymą. Atrodytų, kas čia neaišku – ligonius reikia gydyti, jei jie gali užkrėsti – tai priverstinai. Kas galvos apie moralę maro metu. Čia svarbiau išgyventi. Bet dabar kalbama ne apie tokias situacijas. Peržvelkime kelis pavyzdžius:

  • Senas žmogus, vyras ar moteris, tempia į namus senus daiktus. Kaimynams smarvė, žiurkės ir tarakonai; Aš ne psichiatras, bet žmogui reikia padėti…
  • Vyras pradėjo gerti. Pardavė baldus, televizorių ir vis tęsia. Aš ne psichiatras, bet žmogui reikia padėti…
  • Geros šeimos vaikas (berniukas ar mergaitė) pradėjo „badytis“. Iš namų dingsta daiktai. Tėvai nebežino, ką daryti. Aš ne psichiatras, bet šeimai reikia padėti…
  • Politikas iš aukštų tribūnų vis nusišneka, kartais nekontroliuoja savo elgesio. Manosi esąs protingas. Aš ne psichiatras…

Bendra šių gyvenimo atvejų ypatybė yra ta, kad nė vienas iš pateiktų „ligonių“ nenori gydytis, dažnai net nesuvokia, kad jis toks. Sakoma kad tokius reiktų gydyti, neklausiant jų pačių. Priverstinis gydymas yra. Jis skiriamas teismo sprendimu. Tačiau šis kelias dažnai visai neefektyvus.

Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 16 straipsniu nustatyta, kad be paciento sutikimo gydymas negali būti skiriamas, išskyrus atvejį, kai pacientas yra priverstinai hospitalizuotas dėl šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytų aplinkybių: „asmuo, sergąs sunkia psichikos liga ir atsisakąs hospitalizavimo, gali būti hospitalizuojamas prievarta tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti žalą savo arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei.“

O įstatymo 23 straipsnyje reglamentuojama, kad pirminį asmens psichikos būklės patikrinimą ir įvertinimą gydytojas psichiatras gali atlikti pagrįstai įtardamas sunkią psichikos ligą pagal požymius, nurodytus įstatymo 27 straipsnyje, taip pat reglamentuojama, kad dėl asmens pirminio apžiūrėjimo gali kreiptis gydytojas, paciento atstovas, artimieji, policija.

Štai čia ir prasideda visokios problemos. Pradėsiu nuo galo. Kreiptis patikrinimui turi policija. Aš gerbiu mūsų policininkus, bet… Per kelias ar keliolika minučių nustatyti, jog reikia psichiatro… Žinom, kad ekspertizės apie psichiką yra daromos gana ilgą laiką. O ir atsakomybė bei rūpestis paskiro žmogaus sveikata nėra šių pareigūnų privilegija. Taigi, atrodęs paprastas klausimėlis tampa gana sudėtinga problema.

Pabandykim pritaikyti esamus problemų analizės būdus. Žinomiausias iš jų yra SSGG (SWOT) analizės matrica naudojama organizacijos gebėjimo prisitaikyti prie išorinės aplinkos pokyčių vertinimui. SSGG matricą dažnai naudoja įvairių organizacijų vadybininkai. Analizuojamos: 1. Stiprybės; 2. Silpnybės; 3. Galimybės; 4. Grėsmės. Tolimesnė SSGG matricos analizė numato atsakymą į keturis klausimus: 1. Ar stiprybės leis panaudoti palankias galimybes? 2. Ar stiprybės padės išvengti grėsmių? 3. Ar silpnybės netrukdys panaudoti palankias galimybes? 4. Ar silpnybės netrukdys išvengti grėsmių?

Gaila, kad negaliu visapusiškai panaudoti šių priemonių priverstinio gydymo tyrinėjimui dėl labai paprastos priežasties – tai būtų įdomu tik paskiriems specialistams. Todėl keletas pastabų.

Priverstinis paskirų psichikos ligų (priklausomybių) gydymas toli gražu nėra rezultatyvus. Kol žmogus pats nesuvokia ar nenori išeiti iš esamos būsenos, tol joks gydytojas jam – ne padėjėjas.  Didžiausia grėsme tokio metodo įvedimui yra prieštaraujančios tarptautinės institucijos.

Štai Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas yra išaiškinęs, kad prievartinė hospitalizacija dėl sveikatos sutrikimų prieštarauja Konvencijai ir yra žmogaus teisių pažeidimas. Bet kuri gydymo forma, įskaitant hospitalizaciją, gali būti taikoma tik remiantis laisvu ir informacija pagrįstu paties asmens sutikimu.

JT Neįgaliųjų teisių Komitetas daug sykių kreipėsi į šalis, kviesdamas jas uždrausti prievartinę hospitalizaciją į psichiatrines ligonines, remiantis numanomu ar tikru žmonių psichikos sutrikimu (Konvencijos 25 straipsnis). Be to, žmogaus veiksnumo ribojimas taip pat yra prievartos forma ir žmogaus teisių pažeidimas. Tai vienareikšmiškai nustato Konvencijos 12-as straipsnis ir Komitetas, atlikdamas šio straipsnio išaiškinimą.

Ne prievarta turi būti taikoma, hospitalizuojant žmogų ar atimant jo pilną ar dalinį veiksnumą. Teisėkūra privalo šalinti diskriminacines teisines sąlygas ir kurti kompleksinės pagalbos žmogui ir jo šeimai mechanizmus, įskaitant psichologinę, socialinę, medicininę ir teisinę pagalbą.

Kompleksinė sveikatos priežiūra ir gyvenimas visuomenėje yra žmogaus teisė, o valstybės prievolė yra sukurti profesionalius ir žmogaus orumą gerbiančius pagalbos mechanizmus. Tokiu keliu žengia šalys, kurios gerbia visus, įskaitant turinčius psichosocialinę negalią, savo piliečius, teigia Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto narys Jonas Ruškus. (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2017-10-20-psichikos-sveikatos-prieziura-prievarta-ar-pagalba/165148).

Galima suvokti baimes tų, kurie buvo priverstinai gydomi socialistinėje Sovietinėje psichiatrijos ligoninėje, tokių buvo nemažai. Dabar gi pasiremkime minėto komiteto nario nuomone ir bandykim spręsti problemas, pateiktas ankstesniuose pavyzdžiuose.

Alkoholiko ar narkomano neišgydysi, neizoliavus jo nuo įprastinių sąlygų. O to negalima pagal visokius susitarimus. Jaunuolio ar jaunuolės nebus galima gydyti, jei jie patys nesutiks. Tiesa, kai priklausomi žmogeliai patenka į reanimaciją, jų jau niekas nebeklausia sutikimo.

Belieka svarstyti mūsų Seimo narių situaciją, bet, bijau, kad nesugebėsiu. Čia „ligonio“ riboti negalima, nes tai draudžia ir Konstitucija, ir Seimo statutas. Gal tikrai būtų naudinga periodiškai atlikti psichiatrinę apžiūrą? Kol kas mes tik stebėtojai, o įstatymus kuria tie, kuriems gal ir reikės juos pritaikyti.

 

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This