[vc_row][vc_column][vc_column_text]1989 metais, 275-ųjų Kristijono Donelaičio gimimo metinių proga pradėta tradicija Klaipėdoje, poeto vardu pavadintoje aikštėje paminėti jo gimtadienį, buvo pratęsta ir šiemet.

Sausio 1-osios vidurdienį čia susirinko beveik septynios dešimtys klaipėdiečių.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Pradėdamas minėjimą Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis prisiminė vis nesibaigiančias diskusijas dėl K. Donelaičio aikštės likimo – kas čia turi būti svarbiau: ar paminklas literatūros klasikui, ar medžiai.

Kalbėjusi Klaipėdos vicemerė Judita Simonačiūtė savo ruožtu tikino, kad čia svarbiausia yra sutarimas, nes Lietuvoje ir taip netrūksta susipriešinimo įvairiausiais klausimais.

Tuo metu „Versmės” seniūnaitis, pirmosios Nepriklausomos Lietuvos Klaipėdos miesto tarybos narys Vytautas Lupeika pasinaudodamas proga pareiškė, kad Donelaičio aikštė prisimena tik per poeto gimtadienį. Anot V. Lupeikos, tik po jo raginimų ir įtikinėjimų šalia paminklo buvo pasodintos našlaitės, tačiau vis nesutvarkomas apšvietimas, nenugenimi medžiai.

K. Donelaitį pagerbė Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleiviai, lietuvių, rusų, anglų kalba padeklamavę jo eiles, poetė Daiva Molytė-Lukauskienė, paskaičiusi šiam poetui prieš porą metų sukurtas savo eiles.

Vienas iš šios neformalios tradicijos autorių – kraštotyrininkas, Klaipėdos garbės pilietis Bernardas Aleknavičius „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad pirmą kartą prie paminklo sausio 1-ąją surinkta minint 275-ąsias Kristijono Donelaičio (1714-1780 m.) metines.[/vc_column_text][/vc_column][vc_column][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”13336,13337,13338,13339,13340,13341,13342,13343,13344,13345,13346,13347,13348,13349,13350,13351,13352,13353,13354″ img_size=”full”][/vc_column][/vc_row]