Po žiemos atostogų sugrįžtame į darbus. Triukšmas aplinkoje, triukšmas mūsų galvose. Kasdieniniame šurmulyje ir reikalų gausoje nerandame laiko stabtelėti ir įsisąmoninti, kas su mumis vyksta, ką mąstome, ką jaučiame, kaip jaučiasi mūsų kūnas.

Kartais taip ir įsisukame į autopilotą: žadintuvas, dušas, pusryčiai, kava bėgte, darbas, reikalai, problemų sprendimas, telefonas, žinutės, laiškai… nupirkti tą, susitikti su tuo, dar šį tą padaryti, ir dar… Vakare nebeturime jėgų gyventi. Prieš užmigdami pasvajojame kažkur ištrūkti, išvykti, atsiriboti nuo to visa apimančio streso. Bet kur? Gal lipti į Himalajus ir taip išvalyti galvą? O gal viską mesti ir keliauti aplink pasaulį? Atsidūstame ir suprantame, kad stresas ir reikalai pasieks mus visur. Norint geriau susitvarkyti su kasdienio streso keliamais iššūkiais, rekomenduotinas dėmesingo įsisąmoninimo metodas.

Kas tas dėmesingas įsisąmoninimas?

Dėmesingas įsisąmoninimas – tai grįžimas į šį momentą ir priėmimas visko, kas tuo metu vyksta, smalsiai, atvirai ir geranoriškai. Dėmesingo įsisąmoninimo (angl. Mindfulness) pratybos ir yra toji praktika, kuri padeda susidraugauti su tuo, ką patiriame kiekvieną dieną. Nurimus minčių spiečiui, pradedi girdėti savo mintis, aiškiau jausti, patirti, matyti, girdėti. Ateina mintis – „aš gyvenu!“.  Tačiau vien žinoti šios teorijos neužtenka.

8 savaičių praktika, kuomet atliekant specialius pratimus ugdomas dėmesingas įsisąmoninimas, padeda sumažinti stresą. Taigi, nors ir dažnai galime girdėti patarimus „nestresuok“, tačiau nesulaukiame aiškaus paaiškinimo, kaip tai padaryti? Vien patarimų nepakanka. Tvarkytis su kasdieniais iššūkiais ir stresais reikia mokytis, lygiai taip, kaip mokomės važiuoti dviračiu ar groti pianinu. Kodėl? Nes stresas visų pirma kyla mūsų galvose. Būtent „treniruodami“ savo protą galime sustiprėti ir tapti atsparesniais stresui.

Ne be reikalo dėmesingas įsisąmoninimas dar kartais vadinamas sporto klubu mūsų protui, širdžiai ir smegenims. Dėmesingo įsisąmoninimo ugdymas nepateikia konkrečių sprendimų kiekvienai problemai, tačiau jis leidžia „ištreniruoti“ įgūdžius, kuriuos taikant galime lengviau įveikti kylančius sunkumus.

Organizuojamose grupėse susitikimai vyksta kartą per savaitę, jo dalyviai gauna tiek teorinių, tiek praktinių žinių. Teorija svarbi norint suprasti, kas yra stresas, kaip jis mus veikia bei kada kokie įgūdžiai padeda jį mažinti, tačiau svarbiausia dalis mokantis dėmesingo įsisąmoninimo yra patyrimas ir praktika. Taigi, daugiausiai dėmesio mokymų metu skiriama pratimų atlikimui ir savo patirties aptarimui.

Organizuojama grupė Klaipėdoje

Kadangi pagrindinis šios programos objektas yra dėmesingumas, daugumos užsiėmimų metu atliekamų pratimų tikslas – dėmesio valdymas. Dėmesys gali būti sutelkiamas į tokius paprastus ir visad mus lydinčius patyrimus kaip mūsų kvėpavimas, kūno pojūčiai. Taip pat mokomasi stebėti savo mintis bei jausmus, siekiant geriau suvokti tiek save, tiek kasdienės įtampos priežastis. Daugumos pratimų trukmė – 10-30 minučių, po jų skiriama laiko dalyvių patirties aptarimui.

Mokymai vyksta grupėse po 10-24 dalyvių. Grupė yra uždara, t.y. po pirmojo užsiėmimo nauji žmonės nebepriimami. Tai nėra psichoterapinė grupė, kur rekomenduotina dalintis sudėtingais asmeniniais praeities išgyvenimais. Į grupę susirenka įvairių specialybių ir patirčių turintys žmonės, kurie apsisprendę paskirti laiko ir pastangų siekiant pagerinti savo savijautą ir gyvenimą.

Nuo šių metų sausio 10 d. Klaipėdoje organizuojama būtent tokia grupė. Programos trukmė standartinė – 8 savaitės, kiekvieną mėnesio trečiadienį. Užsiėmimų pradžia 18.15 val. Užsiėmimų trukmė vidutiniškai 2 val. 40 min. – 3 val. Užsiėmimai vyks National Hotel viešbutyje (Žvejų g. 21, Klaipėda). Registracija čia.

Užsiėmimus veda šio teksto autoriai psichologai-psichoterapeutai, kognityvinės ir elgesio psichoterapijos atstovai, Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos nariai Julius Burkauskas ir Alicja Juškienė.

Dėmesingu įsisąmoninimu grįstas streso valdymo metodas 1979 m. sukurtas amerikiečio mokslininko Jon Kabat-Zinn, daug metų tyrinėjusio budistines praktikas ir jų poveikį emocinėms būsenoms, ypač stresui, taip pat žmogaus imuninei sistemai, ligų eigai. Šis streso valdymo metodas paprastas ir veiksmingas, praktikuojamas tokiose korporacijose kaip GOOGLE, FACEBOOK, APLLE. Lietuvoje ši praktika sparčiai populiarėja, nes padeda žmonėms ne tik sumažinti stresą, tačiau ir išsivaduoti iš gyvenimo autopilotu būsenos.