Regis, dar vakar girdėjome atidardančius Kalėdų senelio ratus bei sproginėjančius naujuosius. O štai jau įšokome į naujus Geltonojo šuns metus.

Kasmet artėjant šventėms, daugeliui kyla minčių, kad pabodo metų virsmo laukti ant sofutės, tad daugelis pradeda ieškoti išvykų ir rimtai svarsto apie kelionę į Naujus.

Šeimoms su vaikais tai būna gana didelis iššūkis – kaip suderinti šventę su išvyka ir nepervargti.

Autorės nuotr.

Štai siūlau vieną scenarijų, kurį išbandėme su šeima.

Kiekvienais metais šventes sutinku svetimų keliautojų būryje, su kuriais likimas numeta į skirtingas šalis – Šveicarijos kalnai, Prahos senamiestis, Gdansko uostas… O šiais metais sutikau leistis į kelionę, kurioje vietos atsirado ir mano aktyviems šeimos nariams. Pasirinkome išvyką į netolimąjį užsienį – vykome į Varšuvą. Tai buvo dviejų dienų kelionė su programa, pritaikyta šeimoms ir vaikams.

Vienas nedidukas nepatogumas – išvykimas iš Lietuvos gana ankstyvą rytmetį, bet jei tam pasiruošus ir savaitę prieš kelionę išsimiegojus pakankamai, toji kelionė nebūtų tokia ir varginanti. Vaikai, penkiametis ir dvylikametė, įsitaisę savo kėdėse, beveik pusę kelio iki Varšuvos jaukiai pramiegojo. Kadangi rytais ilgai būna tamsu, tad nieks netrukdė saldžiai snausti. Vos pora sustojimų pakelės užeigose ir degalinėse ir štai mes jau Lenkijos sostinėje.

Koperniko mokslo centras

Pirmas ir, ko gero, svarbiausias objektas šeimai – Koperniko mokslo centras, kasmet pritraukiantis šimtus tūkstančių lankytojų. Jame veikia virš 400 įvairių interaktyvių parodų skirtingomis temomis – čia pagalvota tiek apie mažiausius lankytojus, tiek apie mokyklinio amžiaus, kurie gali interaktyviai kartoti chemijos, fizikos ar biologijos kursą. Gera disloakacijos vieta – netoli senamiesčio – leidžia laisvalaikį planuoti jau iškart. Norintys keliauja kartoti mokykloje išmoktų dalykų, o kiti gali per pusvalandį pasiekti judriausią senamiesčio gatvę – Nowy Swiat, kuri artėjant link senamiesčio pasikeičia į Krakowskie Przedmiescie gatvę.

Bet grįžkime į Koperniko centrą. Ten vaikus ir tėvus pasitinka daugybė atrakcijų, tad vos spėjame gaudyti savo mažąjį išdykėlį – jam buvo smalsu išbandyti vandens atrakcijas, paliesti, paspausti, išmesti į orą, minti dviratį ir pan. Čia pat fojė, galima ir papietauti savitarnos kavinukėje – meniu iš kelių šiltų patiekalų, sriubų, salotų – puikus sprendimas nuvargus.

Po gerų trijų valandų vos ne vos iškrapštome vaikus laukan ir keliaujame pietauti. Tam pasirinkome Nowy Swiat gatvę, kurioje paskutinę metų dieną veikė mažos jaukios kavinukės, siūlančios tradicinius lenkiškus patiekalus ar tarptautinę virtuvę (armėnų, italų, ukrainiečių) arba paprastus burgerius. Mums beskanaujant į miestą tyliai atslenka vakaro žaros. Gatvėse pamažu pradeda spingsėti šventiniai papuošimai ir mūsų akys išsiplečia nuo spalvų bei lempučių gausos. Kiekviename žingsnyje gaudome akimirkas telefonais bei vis stabtelim bendrai nuotraukai.

Taip Karališkuoju traktu pasiekiame centrinę senamiesčio aikštę su Žygimanto III Vazos skulptūra ant obelisko – tai seniausias ir aukščiausias ne bažnytinis paminklas Lenkijoje. Čia mus pasitinka gatvės prekeiviai bei nosį kutena skanėstų kvapai. Šių metų prekė-naujiena – nežinia iš kur kilusi mintis balionus apvynioti LED juostelėmis, tad vaizdas vakarop išties nerealus. Mažylis neleidžia praeit pro dėdes, parduodančius šį nakties stebuklą – tenka pakrapštyti piniginę ir palikti net 40 zlotų (apie 10 eurų).

Autorės nuotr.

Tuo tarpu vos už 10 minučių patenkame į dar vieną pasaką – Turgaus aikštėje tyliai ant ledo čiuožinėja porelės, jaunimas, trūksta tik keletos snaigių ir lengvos kalėdinės muzikos. Bet nuotaikai tas netrukdo. Akimis nardome tarp prekystalių, skanaujame lenkiškus saldumynus. Šventinė nuotaika neapleidžia mūsų net ir tą minutę, kai suprantame, kad lauke vaikštinėjame jau antra valanda. Sutemus darosi žvarboka, tad neužilgo susitikę su grupe, riedame viešbutin pailsėti. Beveik 3 valandas skiriame poilsiui, lengvai vakarienei kambariuose arba viešbučio restorane.

Didelis pasirinkimas

Tiems, kas daugiau nenori naktį vaikštinėti po miestą, siūlau iš anksto pasidomėti ir rezervuoti vakarą kuriame nors restorane. Pasiūlymų labai daug ir įvairių, belieka nuspręsti, už kurią sumą norėtumėte sutikti Naujus. Atlikus restoranų pasiūlymų analizę, paaiškėjo, kad lenkai siūlo programas vienišiams, porelėms, ar kompanijoms. Kainos svyruoja nuo 60-80 eur asmeniui už vakarą su vakariene bei diskoteka arba koncertu. Atradau kelis pasiūlymus ir šeimoms su vaikais.

Autorės nuotr.

Vienintelė bėda, tos įstaigos buvo kiek tolėliau nuo centro, miegamuosiuose rajonuose – atokiau nuo triukšmingų aikščių ir žmonių spūsties. Kainos vaikui apie 15-30 eur, tėveliams tektų pakloti dvigubai, o programa suderinta taip, kad iškart po 12-tos jau galima keliauti namo miegučio. Tik vienintelis restoranas senamiestyje siūlė afrikietiškų melodijų programą visai šeimai. Ten asmeniui kainavo apie 60 eur, vaikui apie 40 eur. Bet kuriuo atveju, keliaujant su vaikais, tokį variantą primygtinai siūlau, kadangi išbūti atvirame lauke net kelias valandas, kol laikrodžiai išmuš vidurnaktį, išties yra varginantis laisvalaikio praleidimas. Net ir šventinę naktį.

Tuo tarpu besibaigiantys 2017-ieji mus lepino geru oru ir šiluma, tad nusprendėme kartu su grupe vykti atgal į centrą. Pagrindinėje aikštėje Plac bankowy vyko populiariausių Lenkijos atlikėjų koncertas, džiugindamas apšvietimu bei gera apsauga – kiekvienas, įeinantis į aikštę buvo patikrintas apsauginių, skysčių įsinešti neleido, teritorija buvo aptverta ir saugoma. Už jos – matėme daug neblaivių asmenų, bet kadangi aplink zujo daug policininkų, matėsi sustatytos užkardos, tad jautėmės saugiai. Bet stebėti fejerverkų nusprendėm paėjėti nuošaliau – į Pilsudskio aikštę. Iš ten galėjome stebėti reginį tiek nuo scenos pusės, Mokslo ir kultūros rūmų bei gyvenamųjų rajonų ir buvome tolėliau nuo didelių žmonių spūsčių. Panašius vaizdus galima stebėti priešingoje pusėje – pasilikus prie Karalių rūmų, šalia kurių esančios terasos atsiveria puikus vaizdas į miestą. Lenkai petardas pyškinti pradėjo dar 23 valandą, tad juokavome sakydami, kad greičiausiai taip lietuvius sveikino su atėjusiais Naujaisiais. Truputis po dvylikos patraukėme sutarton vieton, prie autobuso ir jau 1-ą valandą nakties riedėjome į viešbutį.

Autorės nuotr.

Pirmąjį naujų metų rytą gavome vėlyvus pusryčius ir po valandos susiruošę patraukėme namų link. O kad kelionė labai nenuvargintų, užsukome į Bialystoko (Baltstogės) viešbutyje esantį akvaparką „Tropikana“. Tai – nedidukas ir labai primityvus akvaparkas, mūsų labai nesužavėjęs, kadangi buvome ne vieni, tad kiek ankštokas didelėms grupėms. Kitam kartui siūlyčiau rinktis Suvalkuose esantį akvaparką – ten ir vietos daugiau, ir pramogų.

Tad, po kelių valandų pramogų ar pasivaikščiojimo po šventinį Bialystoką, kuriame dirbo tik restoranai ir kavinės, išvykome namo. Sutemus pro autobuso langus grožėjomės miestelių bei kaimukų puošyba šventine tematika ir jau vėlai vakare, apie 22 valandą pasiekėme Kauną. Visi jautėmės nuvargę, bet patyrę daug įspūdžių, o vaikai vienbalsiai pritarė, kad Lenkija labiau pasipuošusi šventėms ir įspūdinga tarpušvenčiu nei mūsų gimtasis miestas.

                                                                                                                                                                                Anita Špakauskė, „Bzz Travel“ gidė