Kriminalai ir nelaimės

“Klaipėdos mėsinės” byla: kalta tik buhalterė

Avatar

Martynas Vainorius
2018-01-12


Klaipėdos apylinkės teismas paskelbė nuosprendį byloje, kurioje UAB „Klaipėdos mėsinė“ ir jos darbuotojai – Rita Mikaitė, Vytautas Žalgiris ir Gintaras Valančius – buvo kaltinami apgaulingu apskaitos tvarkymu.

Helicon Filter nuotr.

G. Valančius “Atvirai Klaipėdai” sakė, jog sunku net vertinti bylos baigtį, nes per visą beveik 5 metus trukusį procesą įmonei, turėjusiai gyventi su areštuotu turtu, buvo padaryta milžiniška žala ir ji buvo priversta pradėti restruktūrizaciją.

Ką nustatė

Anot teismo pranešimo, byloje nustatyta, kad UAB „Klaipėdos mėsinė“ vyresnioji buhalterė Rita Mikaitė apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą. Nuo 2012 m. balandžio iki 2013 metų vasario ji 86 atvejais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė darbo užmokesčio priskaitymo darbuotojams, iš viso beveik 16 tūkstančių eurų, bei darbo užmokesčio išmokėjimo darbuotojams, iš viso daugiau kaip 12 tūkstančių eurų. Dėl to buvo nesumokėta beveik 3 tūkstančių eurų gyventojų pajamų mokesčio, o “Sodrai” – daugiau kaip 6 tūkstančius eurų.

Be to ji buvo kaltinta tuo, kad minėtu laikotarpiu veikdama kartu su UAB „Klaipėdos mėsinė“ pirkimų vadovu Vytautu Žalgiriu ir kitais ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytais įmonės darbuotojais, iš tiksliai nenustatytų asmenų be apskaitos dokumentų įsigijo kiaulių skerdieną, kurią be apskaitos dokumentų pardavė kitoms įmonėms už beveik 600 tūkst. eurų. Teigta, kad UAB „Klaipėdos mėsinė“ vyr. buhalterė nesuprato pavaldinės nusikalstamos veikos, tad Mokesčių inspekcijai išrašė ir pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą.

UAB „Klaipėdos mėsinė“ byloje buvo kaltinama, kad apgaulingai tvarkė apskaitą. Įmonės generalinis direktorius Gintaras Valančius taip pat buvo kaltinamas aplaidžiu apskaitos tvarkymu.

Kaltinamoji buhalterė savo kaltės nepripažino ir teisminio nagrinėjimo metu parodymus duoti atsisakė. Įmonės pirkimų vadovas kaltu taip pat neprisipažino ir tvirtino, kad į jo pareigas neįėjo kontroliuoti ar visos sąskaitos yra įtrauktos į buhalterinę apskaitą. Apie tai, kad dalis žalios mėsos buvo vežama be apskaitos dokumentų, jam esą nežinoma. Įmonės generalinis direktorius kaltu taip pat neprisipažino ir tikino parodė, kad jis, kaip įmonės vadovas, atliko visas būtinas priemones dėl apskaitos organizavimo pagal savo pareigybes.

„Klaipėdos mėsinė“ kaip juridinis asmuo kaltės irgi nepripažino. Akcentuota, kad dėl buhalterinės apskaitos gerinimo buvo investuota labai daug piniginių lėšų, įdiegti visi aukščiausio lygio standartai. Bendrovėje esą nenustatyta nei mėsos trūkumų, nei pinigų pertekliaus.

Bylą nagrinėjęs teisėjas Eugenijus Antanauskas  konstatavo, kad G. Valančius tinkamai organizavo buhalterinę apskaitą, nes bendrovėje veikė ne tik atskira savarankiška buhalterinės apskaitos tarnyba, o buvo sukurtas visas Ekonomikos ir finansų padalinys. Tad priimtas sprendimas, jog jis nepadarė nusikaltimo, “nes nėra šio nusikaltimo subjektas” ir paskelbtas išteisinamasis nuosprendis.

Kadangi buvo išteisintas generalinis direktorius, konstatuota, jog nekalta yra ir pati „Klaipėdos mėsinė“. Nutartyje rašoma, kad baudžiamojoje byloje nesurinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo juridinis asmuo gavo kokią tai naudą.

Teismas padarė išvadą, kad daroma išvada, kad UAB „Klaipėdos mėsinė“ pirkimų vadovas su bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymu nebuvo susijęs, tas jis buvo išteisintas.

Atkreipts dėmesys į tai, kad kaltinime nurodyta, jog skerdiena buvo įsigyta ir parduota be apskaitos dokumentų, tačiau pačiame kaltinime detaliai išvardintos visos PVM sąskaitos – faktūros, pagal kurias kitoms įmonėms buvo tiekiama skerdiena. Be to, nors buvo nustatyta, kad neapskaityta skerdiena buvo vežama UAB „Klaipėdos mėsinė“ transportu, byloje iš esmės nebuvo tiriama už kieno lėšas buvo įgyjama ši skerdiena – ar tai buvo UAB „Klaipėdos mėsinė“ lėšos, ar kokių tai privačių asmenų. Be to nebuvo nustatyta, kas gavo naudos, pardavus šią skerdieną – ar bendrovė, ar kiti fiziniai asmenys, kam atiteko pinigai, gauti už parduotą skerdieną. Todėl, anot teismo, kategoriškai negalima teigti, kad tai buvo įmonės nelegali veikla, neatvaizduota įmonės buhalterinėje apskaitoje.

Įvertinęs visas aplinkybes, teismas konstatavo, kad, įmonės buhalterė nevedė apgaulingos buhalterinės apskaitos, susijusios su neapskaitytos skerdienos įsigijimu ir pardavimu ir ją dėl to išteisino. Tačiau ji sulaukė atsakomybės dėl neapskaitytų atlyginimų (premijų) išmokėjimo.

Skiriant bausmę buvo atsižvelgta į tai, kad buhalterė neteista, dirba, be to šiuo metu serga sunkia liga. Teismas už padarytą nusikalstamą veiką jai skyrė beveik 6 tūkstančių eurų baudą.

Šį teismo nuosprendį dar galima skųsti Klaipėdos apygardos teismui. Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ignė Rotautaitė-Pukenė informavo, kad byloje kaltinimą palaikiusi prokurorė Laima Rokanskienė šiuo metu jau skaito didžiulės apimties nutartį ir įsigilinus į motyvus per nustatytą terminą bus priimtas sprendimas ar ją skųsti.

Ši istorija yra pažymėta ir tragedijos ženklu – teisėsaugininkams pradėjus tyrimą iš gyvenimo savo noru 2013-iųjų kovą pasitraukė tuometinis įmonės vadovas Nerijus Kuzma. Jis „Klaipėdos mėsinei“, kuri iki 2007 metų buvo žinoma ,Vilkės“ pavadinimu, vadovavo nuo 2005-ųjų rudens.

Buvo akmuo po kaklu

“Sunku net pakomentuoti”, – sakė G. Valančius, paklaustas kaip vertina visą šį teisminį procesą ir jo baigtį pirmos instancijos teisme.

Jis sakė tikėjęsis tokia baigtimi, tačiau pabrėžė, kad per visą šį laikotarpį, beveik penkerius metus įmonė patyrė didžiulių nuostolių.

“Nekalta įmonė to pasekoje buvo priversta restruktūrizuotis ir šiandien mes esame pakankamai blogoje situacijoje. Su areštuotu turtu įmonė veikti normaliai negali. Buvo areštuotas visas absoliučiai turtas. Negalėjome dalyvauti nei projektuose, negalėjo gauti nei paramos, nei finansavimo, paskolų. Praktiškai buvome penkerius metus paralyžiuoti”, – sakė G. Valančius.

Paklaustas, ar dabar negalvoja paduoti į teismą valstybę, kad ši atlygintų patirtą žalą sakė, jog dar nesvarstė šio klausimo, tačiau abejojo, ar būtų kokia nauda “investuoti į karą”.

“Valstybė pagal mūsų galiojančius įstatymus turi teisę tai daryti. Nemanau, kad mes galim paduoti. Pas mus tokie įstatymai, kaip ir niekas nepažeidė įstatymų. Turi teisę areštuoti ir areštavo. Čia yra kiti dalykai – ar mūsų įstatymai yra logiški verslo atžvilgiu”, – sakė vadovas.

Jis sako, kad yra prielaidos įmonės restruktūrizaciją baigti sėkmingai ir atsistoti ant kojų, ypač dabar, kai bus nuimtas areštas turtui, kuris buvo “didžiausias akmuo po kaklu”.

“Sodros” duomenimis, įmonėje pernai lapkritį dirbo 133 žmogus. Vidutinis atlyginimas čia siekė 746,75 Eur.


2018-01-12

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt