Ar pastebėjote tokį dalyką, kad Lietuvoje šiukštu negalima sakyti, jog gyventi gerai.

Jei sakai, kad gyveni gerai, kad gyvenimas yra gražus ir tu esi laimingas bei viskuo patenkintas –  arba esi truputėlį trenktas, arba užsiimi kažkuo nelegaliu. Kažką slepi, kažko nepasakai, kažką nutyli. Nebent esi Seimo narys, prokuroras arba teisėjas. Blogiausiu atveju – daktaras.

Visi kiti Lietuvoje privalo gyventi blogai ir būtinai privalo dejuoti, kaip čia gyventi yra bloga, tiesiog neįmanoma.

2018 m. sausio 12 d. Varpų g. langas iš vidaus, autorės nuotr.

Deja, bet taip vis dar mąsto ne tokia jau ir maža Lietuvos (o tuo pačiu ir Klaipėdos, žinoma,) gyventojų dalis.

Negerai yra spūstys gatvėse ir keliuose, nors tuo dažniausiai piktinasi ne vieną automobilį savo garaže turintieji.

„Neužtenka jūsų šeimai vieno automobilio“? – klausiu ne turtingo verslininko žmonos, o biudžetinėje įstaigoje dirbančios valstybės tarnautojos. Jos vyras irgi „valstybininkas“, tiesa, iš viršininkų.

„Tu ką – gal išprotėjai?! Man į darbą, vyrui į darbą, vaiką į būrelius nuvežti parvežti. Reiktų dar trečio, galingesnio, gerai būtų koks visureigis į kaimo sodybą pavažiuoti, tik kad vis tų pinigų trūksta.“

„Bet mieste juk visuomeniniu transportu naudotis ir pigiau, ir patogiau.“

„Kad aš su tais prasmirdusiais autobusais važinėčiausi! Nė už ką, tik per mano lavoną!“

„Aš tai važinėju, visai nesmirdi tie naujieji autobusai ir važiuoja tiksliai pagal grafiką. Labai patogu. O vasarą minu dviratį“.

Pasižiūrėjo kaip į beprotę.

Kaip į beprotę pasižiūrės ir tie, kurie vėl ir vėl kelia į mūsų portalą nešvarias servetėles – kaip esą įrodymą, jog uosto įmonės kažką slapta nuo gyventojų krauna ir juos taip neva nuodija.

Tai įkelsiu ir aš, nors gyvenu ne šalia visų keikiamos „Klaipėdos naftos“ ar „Klasco” ir nei jų viršininkus pažįstu, nei mano giminės ar artimieji ten darbuojasi.

2018 m. sausio 12 d. Varpų g. langas iš vidaus, autorės nuotr.

Štai kaip atrodo pietinėje miesto dalyje, Varpų g., iš vidaus servetėle šį penktadienį, sausio 12 d., valomas mano buto langas, teisingiau, palangė. Po langais, kaip matote  – automobiliai, tiesa, jau mažesnioji jų dalis, nes daugelis išvykę į darbus. O vakarais čia statomi automobiliai – tikrai ne pirmos jaunystės, dažniausiai, deja, jau gerokai pavažinėję, vadinasi, netgi labai teršiantys orą. (Beje, detalė: šiltuoju metų laiku langus valau maždaug kas dvi savaitės – kad nemanytumėte, jog esu kokia nevala!).

Turėčiau eiti protestuoti prieš automobilininkus, nes, kaip jau žinote, automobilio neturiu ir net neketinu jo įsigyti, bet jų skleidžiamais taršalais esu priversta kvėpuoti ir juos nuo langų valyti.

Dar turėčiau eiti protestuoti prieš tuos, kurie nerūšiuoja šiukšlių atliekų. Nes aš rūšiuoju nuo pirmos dienos, vos tik atsirado rūšiavimo konteineriai mūsų kieme.  Bet protestuoti prieš nesusipratėlius neinu. Nes manau, jog pirmiausia kiekvienas turime pradėti nuo savęs.

Baksnoti į kitus, kaltinti kitus – lengviausias ir paprasčiausias kelias. Beje, gana „malonus“, ar ne?

Kur kas sunkiau pripažinti, jog galbūt ir patys esame dėl kažko kalti. Pripažinti, kad Klaipėda – ne Niujorkas ir net ne Maskva ir kad čia nėra būtina vienai šeimai kieme laikyti po du automobilius (kai kas turi ir po tris).

Prisipažinti, kad ne valdžia, o pats esame kalti dėl to, jog nuolat patenkame  į „net” kokias 5 -10 minučių (!) trunkančius transporto kamščius Šilutės plente.

Ir dar dėl daug kitų dalykų esame kalti pirmiausia mes patys, deja.

P. S. O  kol dar gana nešalta, einu valyti palangių – nervai nelaiko, matant tokį brudą…