Klaipėdos apylinkės teismo teisėja, teismo mediatorė Danutė Žvinklytė yra įsitikinusi, kad kompromiso tarp šalių radimas, bendras susitarimas bei taika tarp ginčo šalių yra labai vertingas dalykas.

„Be abejo, teismas išspręs bet kokį ginčą, tačiau kai žmonės susitaria patys, tuomet abi ginčo šalys lieka patenkintos, nebelieka nuskriaustų“, – teismo pranešime cituojama D. Žvinklytė (nuotraukoje).

Anot teisėjos, teismo mediatorės, labai retai į teismą ateina žmonės, pasiruošę savo ginčus baigti taikiai, net sutikę dėl mediacijos procedūros byloje taikymo, į susitikimą su teismo mediatoriumi bei priešinga šalimi jie iš karto neateina nusiteikę sudaryti taikos sutartį. Tam, kad ginčo šalys pradėtų kalbėti taikiai, ieškodami kompromiso spręsti savo nesutarimą, mediatorius turi pasistengti bei įdėti nemažai darbo. D. Žvinklytė sako, kad teismo mediatoriumi gali būti ne kiekvienas, tam reikia turėti pašaukimą ir, be abejonės, nemažai kantrybės.

D. Žvinklytės praktikoje yra nemažai įvairių situacijų, kuomet į pirmąjį mediacijos susitikimą atėję susipriešinę asmenys po kelių susitikimų visgi išsprendžia savo ginčą taikiai. Neretai nesutarimai kyla tarp buvusių sutuoktinių dėl vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo, taip pat skyrybų bylose – asmenys, be abejo, šiuos nesutarimus ketina spręsti teismo tvarka, tačiau teisminės mediacijos pagalba buvę sutuoktiniai pasirašo taikos sutartį bei išsaugo gerus tarpusavio santykius.

Įsimintina situacija – tai ginčas kilęs dėl komentaro, paskelbto socialinio tinklo „Facebook“ erdvėje. Moteris pasinaudojo renginių organizatoriaus paslaugomis ir liko jomis nepatenkinta, tuomet jo paskyroje ji ir jos draugės parašė neigiamų komentarų bei išvadino vedėją apsišaukėliu. Renginių vedėjas dėl tokios situacijos kreipėsi į teismą, nes tokio pobūdžio komentarai kenkia jo verslui. Šį ginčą taip pat pavyko išspręsti taikiai, šalims išsiaiškinus dėl ko užsakovė liko nepatenkinta bei kitus tarpusavio nesutarimus. Šalys nebeturėjo pretenzijų vienas kitam bei sudarė taikos sutartį.

Šiek tiek ilgiau trukęs teisminės mediacijos procesas tarp vienos tautinių mažumų bendruomenės ir Klaipėdos miesto savivaldybės dėl nekilnojamo turto. Bendruomenė siekė įsiregistruoti pastatą bendruomenės vardu, savivaldybė su tuo pradžioje nesutiko. Po kelių susitikimų, dėl Klaipėdos miesto savivaldybės geranoriškumo, šalys bendru sutarimu išsprendė šį ginčą taikiai.

„Minėtieji bei daugelis kitų pavyzdžių įrodo, kad tarp žmonių bet kurioje gyvenimo situacijoje yra įmanomas taikus susitarimas. Neretai ginčo šalys tiesiog nesišneka vienas su kitu, tačiau teisminės mediacijos metu jie atranda bendrą kalbą ir nesutarimai tuomet labai lengvai išsisprendžia“, – sako D. Žvinklytė.

Šiuo metu teisminei mediacijai perduotą ginčą bet kuriame Lietuvos bendrosios kompetencijos teisme gali vykdyti iš Teismo mediatorių sąrašo, skelbiamo Lietuvos teismų elektroniniame portale, parinkti ir sutikimą patvirtinę teismo mediatoriai.

Teisminė mediacija galima visuose bendrosios kompetencijos teismuose. Tai yra nemokama paslauga. Be to, pasirinkus ginčą civilinėse bylose išspręsti naudojantis teismine mediacija, sutaupoma ir pinigų, nes teisminės mediacijos procedūrą užbaigus taikiu susitarimu grąžinami 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio.

Teisminei mediacijai gali būti perduodama ir dalis byloje pareikštų reikalavimų. Teisminės mediacijos būdu sprendžiant ginčą yra patiriama mažiau priešiškumo, o išsprendus ginčą taikiai atsiranda didesnė tikimybė, kad jis bus vykdomas geruoju.