Svarstant Savivaldybės 2018–2020 metų strateginio veiklos planą Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas politikus informavo, jog paveldosaugininkų ir sveikatos apsaugos specialistų pageidavimu turės būti rengiama jau pradėto projektuoti Bastionų tilto poveikio aplinkai vertinimo procedūra (PAV), ko gero, užtruksianti visus šiuos metus.

Tiek patys projektuotojai, tiek kai kurie Savivaldybės specialistai stebisi tokiu reikalavimu ir vadina tai bereikalingu biurokratizmu, kai dalis institucijų esą nori tiesiog apsidrausti, kad viską padarė. Jie akcentuoja, kad toks tiltas jau seniai yra numatytas tiek bendruosiuose, tiek detaliuosiuose planuose, kuriuos tos pačios institucijos jau yra palaiminusios.

Paveldosaugininkai savo ruožtu sako keliantis klausimą ne dėl to, ar toks tiltas iš viso turi būti, o dėl jo išvaizdos. Tuo metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai, susirūpinę dėl galimo triukšmo ir taršos, teigia neatmetantys galimybės, jog tuo atveju, jei nebus tinkamų kompensacinių priemonių, tokiam tiltui gali būti uždegta raudona šviesa.

„Andrijausko ir partnerių” vizualizacija

Kol kas – stop

Dar 2015-ųjų spalį buvo pranešta, kad Savivaldybės skelbtą Bastionų gatvės ir tilto projektavimo konkursą laimėjo bendrovė „Kelprojektas” kartu su partneriais – Nyderlandų projektavimo ir konsultavimo bendrove „Royal HaskoningDHV” ir architektų biuru „Andrijauskas ir partneriai”. Jie darbus įsipareigojo atlikti už 859,4 tūkst. Eur.

Skelbta, kad projektas bus įgyvendinamas dviem etapais. Pirmajame bus įrengta keturių eismo juostų Bastionų gatvė nuo Danės iki Gluosnių gatvės, pastatytas naujas tiltas per Danės upę, atlikta Danės upės krantinės rekonstrukcija. Antruoju etapu būtų tiesiama Bastionų gatvės rekonstrukcija nuo Gluosnių iki Bangų gatvės.

„Atsižvelgiant į laivybos eismo ir miesto infrastruktūros raidą ateityje”, buvo pasirinkta statyti pakeliamą tiltą su  gerviniu pakėlimo mechanizmu bei „skulptūriškais pilonais ir svertais”. Teigta, kad šis originalus sprendimas yra susietas „su istorine tradicija ir aplink supančiu kraštovaizdžiu – plokščia pajūrio zona ir ateityje greta išdygsiančiu gyvenamųjų namų kvartalu”. Visgi jis jau iškart iššaukė nemažai kritikos – esą ar būtina statyti gerokai brangesnį pakeliamą tiltą, kai, vargu, ar kada bus intensyvi laivyba Tauralaukio kryptimi ar iš ten į miesto centrą.

2016 m. lapkričio 25 d. pasirašytame papildomame sutarties sutarime numatyta, kad I projekto etapo projektavimo darbai (įkaitant tiltą) turėjo būti baigti per 20 mėnesių, o II etapo – per 24 mėnesius. Terminai gali būti pratęsiami dėl nenumatytų aplinkybių, bet ne ilgiau nei 4 mėnesiams.

Tačiau Savivaldybės administracijos vadovas S. Budinas pristatydamas Savivaldybės 2018–2020 metų strateginio veiklos planą miesto Tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto nariams teigė, kad Kultūros paveldo departamentas (KPD) ir Visuomenės sveikatos centras nurodė atlikti PAV.

„Tai – gana logiška. Tačiau procedūra užtruks visus 2018 metus”, – sakė S. Budinas.

„Andrijausko ir partnerių” vizualizacija

Vėliau jis „Atvirai Klaipėdai” aiškino, kad minėtosios institucijos nekvestionuoja pačio tilto projekto, nes jau yra pritarusios tokias statybas numatančiam detaliajam planui.

„Poveikio aplinkai vertinimas turi atsakyti, kokie turi būti sprendimai, kad kuo mažesnis poveikis būtų”, – sakė S. Budinas.

Beje, Aplinkos apsaugos agentūra pernai rugpjūtį buvo patvirtinusi atrankos išvadą, kad PAV Bastionų tiltui ir gatvei atlikti nereikia.

Kokie argumentai?

KPD Klaipėdos skyriaus vedėja Audronė Puzonienė teigė, jog esminis dalykas, kodėl buvo paprašyta atlikti PAV, yra jo architektūrinė išlaida, tai, jog planuojamas tiltas „yra labai gremėzdiškas”, jo atraminė dalis planuojama 17-18 metrų aukščio, tad reikia įvertinti jo vizualinį poveikį senamiesčiui.  Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad esą nėra įvertintas būsimų transporto srautų poveikis Naujamiesčiui, kur siauros gatvės, detalusis planas padarytas tik senamiesčio pusėje.

„Pats tiltas yra jau ir bendrajame miesto plane, tačiau poveikio aplinkai vertinimas turėtų atsakyti, koks jis turėtų būti. Ar iš tiesų taip aukštai  iškeltas? Projektuotojai lyg ir daro aliuziją į vieną XVII amžiaus Klaipėdos graviūrą. Tačiau atidžiai pasiskaičius visą dokumentaciją galima rasti teiginį, kad gervinis tiltas projektuojamas todėl, kad jį per metus reikės pasukti 500 kartų. Ar tai realu, kokie laivai čia taip plaukios?” – dėstė paveldosaugininkė.

„Andrijausko ir partnerių” vizualizacija

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Inga Šopaitė patvirtino, kad ši įstaiga prašė papildomų duomenų dėl padarytos atrankos išvados.

„Buvo daug neaiškių duomenų dėl argumentų dėl triukšmo, oro taršos, eismo organizavimo. Jis yra nepilnai išspręstas, gali susidaryti spūstys ir tarša prie sankryžų, gyvenamųjų namų gali didėti. Tad mes nesuderinome atliktos poveikio aplinkai vertinimo atrankos”, – sakė specialistė.

Pasak jos, atliekant PAV dažniausiai nurodomi sprendiniai, kurie mažintų neigiamas pasekmes, tačiau jei jie neduotų pageidaujamo efekto, gali susiklostyti ir tokia situacija, jog paaiškės, kad toks objektas negali čia atsirasti.

Pozicija – nesuprantama

„Projektas užsitęs mažiausiai dar pusmetį. Aš galiu tik atsidusti”, – sakė architektūrinės tilto projekto dalies autorius, architektas Edmundas Andrijauskas.

Pasak jo, Visuomenės sveikatos centro poziciją dėl to, kad nebūtų pabloginta padėtis dėl triukšmo, dar galima bandyti suprasti, nors ir taip esą viskas parodyta,  o KPD pozicija architektui visiškai nesuprantama.

„Nebesuprantu jo reikalavimo motyvų. Kad bent konkrečiai būtų parašę, kas jiems netinka. Reikia ir viskas. Tiesiog reikia įrodyti, kad toks tiltas gali būti. Gaila laiko, kuo daugiau jo reikia, to mažesnės perspektyvos”, – sakė architektas.

„Andrijausko ir partnerių” vizualizacija

Savivaldybės administracijos Urbanistikos departamento direktorius Kastytis Macijauskas tokius reikalavimus atlikti PAV tiesiai šviesiai vadina visiška nesąmone ir demokratijos grimasomis.

„Pinigų ir laiko mėtymas. Institucijos tiesiog nori būti ramios ir apsidrausti, kad viską padarė, nes keli asmenys skundžiasi. O juk šis tiltas yra visuose planuose. Juk buvo darytos studijos, kurios aiškiai parodė, kad jis skirtas tam, kad apsaugotų senamiestį nuo transporto srautų, miestas mūsų juk linijinis. Užmiršo tas studijas?” – sakė K. Macijauskas.

Tokia situacija stebisi ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininkas Vaidotas Dapkevičius. Jo nuomone, jei PAV ir turėjo būti daromas, tai jį reikėjo atlikti prieš projektinius sprendinius, o ne tada, kai jau yra ruošiamas techninis projektas.

„O jeigu PAV parodys, kad tiltas turėti būti visai kitoks nei pasiūlė konkurso nugalėtojai? Kaip tada su pačio konkurso legitimumu? Jei buvo renkamasi pagal idėją, o ne kainą, tai būtų pagrindas nutraukti sutartį. Ar gausis dar vienas Žolynų mokyklos variantas, kai detalusis planas keičiamas, kad būtų galima realizuoti pasiūlytą projektą? Taip pat iškyla ir klausimas dėl PAV objektyvumo, jei jį atliks patys projekto rengėjai. Kyla tikrai daug klausimų”, – sakė V. Dapkevičius.

Dalis gyventojų priešinasi

Dar 2015 m. gruodį šūsniai centrinės ir vietinės valdžios institucijų 107 Liepų, Danės gatvių ir Laivų skersgatvio gyventojų nusiuntė raštą, kuriame išreiškė protestą prieš Bastionų tilto statybą numatytoje vietoje.

Jame tvirtinama, kad toks projektas žalotų senamiestį (be to, manoma, kad uždraudus eismą jis visiškai apmirs), kad esama gatvių struktūra yra nepalanki būsimai eismo schemai. Žmonės rašė, jog jiems susidaro įspūdis, kad visas projektas yra palankus tik Jono kalnelio pusėje planuojamiems nekilnojamojo turto projektams.

Pasirašiusieji reikalavo sudaryti nepriklausomą tarptautinę ekspertų grupę, kuri išanalizuotų tokio objekto poveikį įvairiais aspektais. Tarp jų reikalavimų buvo ir PAV atlikimas.

O tuo atveju, jei visgi tiltas būtų statomas, žmonės reikalavo numatyti esą nuvertėsiančio jų nekilnojamojo turto kompensavimo mechanizmą.

Nuogąstavimus raštu aplinkos ministrui buvo išdėstę ir Bangų g. 6 namo atstovai. Esą jau ir dabar yra prasta 1920 m. statyto namo pamatų būklė, yra skilusi siena, o pro šalį pradėjus važiuoti gerokai didesniems transporto srautams ji gali tapti net kritiška.

Projektų rengėjų atsakymuose tvirtinama, kad būsimos oro teršalų koncentracijos neviršys leistinų ribų ir nedarys reikšmingo poveikio oro kokybei bei šalia gyvenančių žmonių sveikatai.

Planuojama, kad per parą Bastionų gatve važiuos apie 19 tūkst. automobilių, iš jų – apie 500-1500 autobusų. Krovinio transporto eismas čia bus draudžiamas. Tad siekiant mažinti triukšmą žadama naudoti vadinamąją tylesnę kelio dangą, pagamintą iš skaldos ir mastikos asfalto. Ją taip pat numatoma įrengti ir aplinkinėse gatvėse.

Bangų gatvėje numatoma perkloti ir išlyginti grindinį, tarpus tarp akmenų užpildyti specialia medžiaga, tad esą sumažės transporto bildėjimas.

Su visais atsakymai gyventojams galima susipažinti čia.

INFORMACIJA

Planuojama Bastionų gatvė būtų 522 m ilgio, keturių eismo juostų, su 1,5 m pločio pėsčiųjų takais abiejose pusėse ir 3 m pločio dviračių taku vienoje pusėje. Planuojamo tilto ilgis – 55,5 m, plotis – 19,8 m. Jo važiuojamosios dalies aukštis bus 4,91 m virš jūros lygio.

Projektuotojų parengtoje informacijoje ir atrankos išvadoje rašoma, kad tiltą per metus numatoma pakelti 500 kartų.

Dėl Bastionų gatvės tiesimo Dangės skvero plotas sumažės apie 8 proc.