„Egilis buvo apsiginklavęs taip pat, kaip ir Torolvas, jis segėjo kardą, kurį jis vadino Angimi; tą kardą jis buvo įgijęs Kuršių žemėje; tai buvo be galo geras ginklas”.

Denisas Nikitenka prieš knygos pristatymą, autorės nuotr.

Tai ištrauka iš skandinaviškos sagos, o citata paimta iš leidinio „Pilsoto žemės pilys”, apie kurį sukosi kalba antradienio vakarą Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje.

Čia gausiai susirinkę klaipėdiečiai, tarp kurių buvo ir nemažai jaunų žmonių, išgirdo leidinio sumanytojo ir sudarytojo žurnalisto bei kraštotyrininko Deniso Nikitenkos pasakojimą apie šios knygelės atsiradimo aplinkybes bei nedidelio pajūrio ruožo – vadinamosios Pilsoto žemės – piliakalnius. Jų, palyginti kad ir su Kretingos rajone išlikusiais 24-iais, yra likę vos keli, bet jie visgi yra reikšmingi čia gyvenusios karingosios senosios kuršių genties gyvenimo ir buities liudininkai.

Pasak entuziastingojo kraštotyrininko, ši knyga skirta visiems žmonėms – nuo vaiko iki bobutės‚ joje žinių ras ir tie, kurie neturi jokio supratimo apie piliakalnius ar kuršius, ir, vylėsi autorius, galbūt net ir rimti tyrinėtojai.

O kad pats žurnalistas yra puikus ne tik rašytinio, bet ir pasakojamojo žanro meistras, turėjo progos įsitikinti visi, nepatingėję ateiti į leidinio pristatymą.

Šis renginys, pasak Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus Jono Genio, yra baigiamasis praėjusių – Piliakalnio metų – akcentas, nors knygelės autoriui piliakalnių metai yra nesibaigiantys, kupini ieškojimų ir galbūt – naujų atradimų bei naujų leidinių.

Nedidelį, gražiai ir gausiai iliustruotą, lengva, vaizdinga kalba parašytą leidinį 600 egz. tiražu išleido S. Jokužio leidykla