Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), artėjant nuo smurto artimoje aplinkoje žuvusio mažamečio Matuko metinėms, kurios įvyks šį šeštadienį,  suskubo pasigirti (kad ir kaip ciniškai tai skambėtų), ką per šiuos metus nuveikė vaikų tiesų apsaugos srityje.

Pasak SADM pranešime cituojamo socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, „Matukas – ne vienintelis vaikas, kuris žūva tragiškomis smurtinėmis aplinkybėmis, bet jis – šios baisios tragedijų virtinės simbolis. Visi kaip vienas – nuo paprasto kaimyno iki tarpinstitucinio bendradarbiavimo aukščiausiu net keturių ministerijų lygiu – turime būti sąmoningi ir įsipareigoti, kad daugiau nė vienas vaikas nuo smurto artimoje aplinkoje nekentėtų ir nemirtų. O vienas svarbiausių žingsnių to link – tai įstatymu uždraustas visų formų smurtas prieš vaikus ir fizinių bausmių taikymas.“

Teigiama, kad naujai sistemai kruopščiai ruošiamasi: jau parengti ir derinami su praktikais, dirbančiais vaiko teisių apsaugos skyriuose (VTAS), Pirminio grėsmių vertinimo instrumentas ir Smurto atpažinimo lentelė, skirta visiems specialistams, suaugusiems, dirbantiems su vaikais. Taip pat parengta Globėjų centrų veiklos ir vaiko priežiūros budinčio globėjo šeimoje organizavimo tvarka, rengiama atvejo vadybos tvarka, planuojama parengti ir apmokyti mobilių grupių specialistus pagal Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos koordinavimas“.

Skelbiama, jog daug naudos atneša bendradarbiavimas su kitomis institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Pvz., jau dabar dalis savivaldybių taiko SMART tėvystės modelį  paslaugų šeimai poreikio nustatymui, o šiuo Lietuvos savivaldybių asociacijos projekto rezultatu www.smarttevyste.lt gali pasinaudoti bet kuri šeima. Planuojama įdiegti Multidimensional Family Therapy (MDFT) – pagalbos šeimai metodą, skirtą toms šeimoms, kuriose auga elgesio, emocijų sutrikimų turintys, į delinkventinį elgesį linkę paaugliai.

Centralizuota sistema

Primenama, kad nuo šių metų liepos 1 d. įsigalios bendras prevencinės ir kitos pagalbos vaikui ir šeimai organizavimo modelis. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą ištisą parą veikianti vaiko teisių apsaugos sistema užtikrins vienodą praktiką, apsaugant ir ginant vaiko teises, o visoje šalyje bus vadovaujamasi tomis pačiomis vertybinėmis nuostatomis ir taikomi vienodi teisiniai pagrindai.

Tai reiškia, kad nuo liepos 1 d. vaiko teisių apsaugos sistema taps centralizuota: iki šiol buvusi deleguota (perduota savivaldybėms) vaiko teisių apsaugos funkcija keičiama į valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba taps centrine valstybės vaiko teisių apsaugos institucija, o savivaldybėse dirbantys VTAS darbuotojai – šios institucijos darbuotojais, kurie  dirbs pagal vieningus standartus. Darbuotojai bus perkelti į naujas pareigas, o į regionų vadovų pareigas vyks konkursai.

Viešai prieinama informacija

Teigiama, kad svarbus žingsnis padedant atpažinti smurtą prieš vaiką – aiški, struktūruota ir viešai prieinama informacija. SADM iniciatyva išleisti ir išplatinti plakatai apie įvairių smurto rūšių atpažinimą ir veiksmus, kurių tuo atveju turi imtis ugdymo įstaigų darbuotojai.

Pernai startavo ministerijos finansuojamas projektas „Tėvų linija“ – tai nemokamos konsultacijos telefonu visos šalies tėvams, susiduriantiems su vaikų auginimo ir auklėjimo iššūkiais. Nemokamu numeriu 8 800 900 12 tėvai sulaukia profesionalaus psichologo patarimų.

Skelbiama, kad per 2017  metus pagalbos telefonu linijų veiklos plėtrai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skyrė papildomai per 200 tūkst. eurų. Iš viso pernai tam skirta 547 tūkst. eurų. 11 tarnybų dirba susijungusios į 5 linijas: Jaunimo, Vaikų, „Vilties“, Pagalbos moterims bei „Linija doverija“.

Pastebima, kad šeimoms trūksta pagalbos dar iki susidarant rimtai krizinei situacijai, deja, ilgus metus dėmesys daugiausiai buvo skirtas jau patiriančioms socialinę riziką šeimoms.

Informuojama,  kad 46 šalies savivaldybėse jau vyksta projektai, skirti teikti kompleksines paslaugas šeimai, finansuojami per Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kuruojamas ES struktūrines priemones.

Šeimoms nemokamai teikiamos įvairios paslaugos: pozityviosios tėvystės mokymai, psichosocialinė pagalba išgyvenantiems krizę, šeimos įgūdžių ugdymo, savitarpio pagalbos grupių užsiėmimai, mediacijos paslaugos, vaikų priežiūros paslaugos ir kt. Per šiuos metus paslaugos bus pradėtos teikti visoje Lietuvoje, liko tik 7 savivaldybės, su kuriomis derinami jų projektiniai pasiūlymai, kitos jau pateikusios paraiškas arba pasirašiusios sutartis.

Dienos centrai – visiems

Didinamas ir vaikų dienos centrų (VDC) finansavimas, kad kuo daugiau šeimų galėtų pasinaudoti jų paslaugomis. Į VDC vaikus gali atvesti visos šeimos, nebūtinai patiriančios socialinę riziką.

2017 metais buvo skirtas 3,6 mln. eurų finansavimas 285 vaikų dienos centrams, tai 11 procentų daugiau lėšų nei 2016 metais, iš jų 36 visiškai naujai įsikūrusiems, o perskirsčius lėšas – dar 7 naujai įsteigtiems VDC. Šiais metais VDC veiklai bus skirta dar 12 proc. daugiau lėšų nei pernai. Juos lanko daugiau kaip 8 000 vaikų visoje Lietuvoje.

Policija savo ruožtu šiemet yra numačiusi įrengti 60 vaikų apklausos kambarių.

INFORMACIJA

Nuo liepos 1-osios įsigaliosiančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo svarbiausios žinios, užtikrinant saugesnį vaikų gyvenimą, numatomos šios:

1. Numatyta sustiprinti pagalbą vaikui ir jo tėvams, susidūrusiems su krizine situacija, užtikrinant jiems reikiamas paslaugas ir kitą būtiną pagalbą Taip pat ši pagalba bus kompleksinė, aiškiai apibrėžta, su konkrečiomis atsakomybėmis ir terminais. Su vaikais ir šeimomis dirbs tik aukščiausios kvalifikacijos specialistai

2. Reglamentuojama, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpintų, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.

3. Išplečiama arba naujai nustatoma pagalba tėvams (informacinė, prevencinė, konsultacinė, švietimo, paslaugų teikimo).

4. Vaiko teisių apsaugos tarnybos bus pavaldžios centrinei institucijai, kuri užtikrins šių teritorinių tarnybų darbą pagal vieningus standartus.

5. Bus teikiama išankstinė pagalba vaiką auginančiai šeimai: informacinė, prevencinė, konsultacinė, paslaugos pagal  poreikį konkrečiam vaikui ir jo šeimai, kurioje pastebima, kad vaikas turi atitinkamų problemų. Informaciją apie tokius vaikus turės pateikti visos, kurių darbas susijęs su vaikais,  institucijos, įskaitant pediatrus, kitus medikus. Šią pagalbą organizuos socialinės paramos centrų socialiniai darbuotojai. Į šiuos centrus tiesiogiai galės kreiptis tėvai ir savo iniciatyva, kai jiems reikės tokios pagalbos.

6. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą,  privalės ne ilgiau kaip per 3 dienas inicijuoti vaiko atvejo tyrimą, savivaldybė turės paskirti atvejo vadybininką kiekvienam smurto prieš vaiką atvejui. Atvejo vadybininkas  turės teisę pasitelkti ir kitus specialistus, o su šeima dirbs pagal konkretų Pagalbos vaikui ir šeimai planą.

7. Numatyta privaloma pagalbos plano kontrolė – kartą per ketvirtį, jei vaikas auga itin probleminėje šeimoje, kitais atvejais – ne rečiau kaip kartą per pusmetį.

8. Jei su krize susidūrusiai šeimai, kurios vaikui nustatyta laikinoji globa, teikta pagalba per metus bus nerezultatyvi, visais atvejais turės būti organizuojamas vaiko atvejo posėdis su visais specialistais, kurie dirbo su šeima, ir nusprendus, kad nėra galimybės vaiką grąžinti į šeimą, galės būti sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo teismine tvarka paimant vaiką iš šeimos bei nustatant jam nuolatinę globą arba leidžiant jį įvaikinti.

9. Įstatyme numatoma įtvirtinti du grėsmės vaikui lygius:

• pirmasis grėsmės vaikui lygis būtų nustatomas, kai teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius nustatytų vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir kai vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrintų vaiko teisių ir teisėtų interesų, tačiau nebūtų nustatytas pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei.;
• antrasis grėsmės vaikui lygis būtų nustatomas, kai teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius nustatytų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, kuris būtų susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku.

10. Numatyta, kad už vaiko teisių centralizuotos politikos įgyvendinimą atsakys Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tarnybos padaliniai – teritoriniai vaiko teisių apsaugos skyriai – tiesiogiai gins ir užtikrins vaiko teises bei atstovaus vaiko teisėms ir teisėtiems interesams jiems priskirtoje savivaldybės teritorijos dalyje.

11. Bus įkurta 11 mobiliųjų komandų – minėtos tarnybos profesionalių specialistų grupių, skubiai suteikiančių ir organizuojančių vaikui ir į krizę patekusiai šeimai individualią ar grupinę medicininę, psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą.

12. Siūloma reglamentuoti ir atvejo vadybininkų veiklą – tai būtų socialiniai darbuotojai, koordinuojantys atvejo vadybos procesą, paskirti savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos ar kitos įstaigos, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms toje savivaldybėje.

13. Nustačius vaiko buvimą jam nesaugioje neutralioje aplinkoje, kuri kelia pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, vaikas būtų skubiai paimamas iš jam nesaugios neutralios aplinkos.

14. Kiekvienu konkrečiu atveju būtų sudaromas atvejo vadybos planas, kurio metu būtų analizuojama situacija šeimoje, tėvų pastangos spręsti krizę ir būtų priimamas sprendimas dėl tolimesnės vaiko ateities.