Nepaisant kai kurių miestelėnų abejonių ketvirtadienį Klaipėdos miesto taryba nusprendė pasirašyti naujojo baseino koncecijos sutartį su vieninteliu konkurso dalyviu – „Švyturio“ areną valdančių verslininkų įsteigta bendrove. Už balsavo 20, 1 – prieš, susilaikė du politikai.

Posėdžio pradžioje Taryba atmetė opozicijos atstovės Ninos Puteikienės siūlymą atidėti šio klausimo svarstymą ir pavesti Savivaldybės administracijai kreiptis į Konkurencijos tarybą, siekiant gauti išaiškinimą, „ar nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas, ar konkurso sąlygos nebuvo pritaikytos konkrečiai įmonei, taip padarant žalą ir verslui ir atimant iš miestiečių galimybę gauti baseino paslaugas palankiausia kaina“. Vėliau pati N. Puteikienė tvirtinant sutartį posėdyje nedalyvavo.

Klaipėdos miesto savivaldybės nuotr.

„Jei nebūtų koncesijos, iškiltų grėsmė gražinti visą Europos Sąjungos skirtą finansavimą, nes tokia buvo sutarties sąlyga”, – aiškino sprendimo projektą pristatęs Savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis.

Jis dar kartą akcentavo, kad Savivaldybė net negalėtų gauti mokesčio iš koncesininko ar nuomos, nes tokios yra sąlygos šio objekto statybų finansavimo sutartyje. Vienintelė galima nauda – 1,3 mln. eurų ribinė metinė pajamų suma, kurią viršijus, dalis viršijamos sumos gali būti įskaičiuojama į Savivaldybės mokėjimus už perkamas paslaugas.

„Švyturio” arenos modelis tikrai parodė, kad nepralošėme, o jei kas bus negerai, viskas mūsų valioje, galime koreguoti”, – sakė miesto Tarybos narys Vytautas Čepas.

„Įstatymas leidžia vienam dalyviui dalyvauti ir laimėti. Jei tokių dalyvių daugiau nebuvo, reiškia, ne daug tokių objektų yra, kad būtų galima lengvai juos administruoti. Bendroje europinėje rinkoje esame orientuoti į verslą, nes jis geriausiai gali veikti. Aš manau, kad Europos Sąjunga tokią sąlygą įdėjo teisingai, kad verslas galėtų veikti – mažiausiomis kainomis teikti kokybiškas paslaugas. Dažnai klaidingai manoma, kad Savivaldybė viską geriausiai gali valdyti. Aš tik manau, kad gal per daug įsipareigojame paslaugų pirkti, būtų galima per pusę”, – teigė vicemerė Judita Simonavičiūtė.

Viačeslavas Titovas išreiškė įsitikinimą, kad koncesija yra ne pati geriausia forma, nes verslas uždirbs mokesčių mokėtojų pinigais sukurtos infrastruktūros dėka.

„Neapsaugome savo klaipėdiečių nuo per didelių kainų. Aš jau siūliau, kad viena valanda kainuotų ne daugiau kaip 5 eurai, bet jūs balsavote prieš. Dabar aš balsuosiu prieš”, – sakė V. Titovas.

Artūras Šulcas priminė, kad Konstitucijoje parašyta, jog valstybės ūkis grindžiamas privačia nuosavybe.

„Valstybė pats prasčiausias šeimininkas, prisiminkite „Laivininkystę”, „Geotermą”, – sakė jis.

Alfonsas Vildžiūnas sakė, kad būtų gerai, jei prieš balsuojant būtų aišku, kokia bus kaina gyventojams.

„Objektas pergyveno tris Vyriausybes. Sutarimas buvo su Andriaus Kubiliaus vyriausybe. Butkevičiaus vyriausybė padarė didįjį darbą. Koncesininkas turi patirties, klaipėdietiškos dvasios pajautimą. Rinka viską sudėlios į savo vietas. Jei Savivaldybės ima ir stato iš savo lėšų, tai gali ir valdyti pačios, o mes nuėjome kitu keliu. Racionalus ekonominis sprendimo variantas”, – sakė meras Vytautas Grubliauskas.

Koncesininką – konsorciumą, kurį sudaro 2015 m. įsteigtos bendrovės „Vakarų infrastruktūra“ ir „Sporto infrastruktūra“, valdo vienintelis akcininkas – UAB „Infrastruktūra LT“. Pastaroji turi du akcininkus – po 50 proc. akcijų valdo Vitalijus Kuodis ir Paulius Baltrėnas.

V. Kuodis „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad visiems procesams vykstant be trukdžių, baseino atidarymą būtų galima planuoti balandžio pradžioje.