Uostamiestyje surengta tarptautinė konferencija „Institucinės globos pertvarkos įgyvendinimas Lietuvoje” į tarpdisciplininę diskusiją sukvietė gausų būrį socialinės globos specialistų iš visos Lietuvos bei Didžiosios Britanijos. Visos dienos renginyje dalyvavo 130 įvairių sričių darbuotojų iš 58 Lietuvos socialinių įstaigų.

Šios tradicinės, kiekvienais metais rengiamos konferencijos organizatoriai – asociacija „Rūpestinga globa”, Lietuvos socialinių įstaigų vadovų asociacija, Klaipėdos globos namai, Mariampolės ir Kėdainių socialinės globos namai.

Pagrindinė konferencijos tema – senyvo amžiaus žmonių gyvenimo kokybės gerinimas.

Konferencijoje nuskambėjo pranešimai apie pertvarkos socialinės globos įstaigose aktualijas, užimtumo veiklų įvairovę bei svarbą, sensorinių aplinkų ir interaktyvių technologijų panaudojimą suaugusių žmonių su negalia bei senyvo amžiaus asmenų priežiūros, globos ir reabilitacijos įstaigose.

Southampton universiteto Sveikatos fakulteto dėstytoja Dr. Lesley Collier (Didžioji Britanija) skaitė pranešimą apie multisensorinių aplinkų naudojimą žmonių su kompleksiniais neurologiniais susirgimais kasdienybėje, o Ryan Smith, ROMPA produktų vadybininkas (Didžioji Britanija) pasakojo apie plačias interaktyvių technologij panaudojimo galimybes.

Taip pat tarp konferencijos metu socialinės įstaigos dalijosi gerąja patirtimi, buvo galima išbandyti naujas, užimtumo veikloms su senyvo amžiaus žmonėmis pritaikytas terapijos formas bei technologijas.

Pasak vieno konferencijos organizatorių, Klaipėdos globos namų direktoriaus Ginter Harner, tokie renginiai socialinės globos darbuotojams tiesiog gyvybiškai svarbūs, nes siaurame savo įstaigų veiklos kontekste gyvenantiems darbuotojams atsiranda galimybė apsikeisti naujausia informacija. Taip pat tai puiki erdvė pasisemti pozityvios patirties iš kolegų ir gimti naujoms idėjoms, kurias galima pritaikyti savo veikloje.

„Senatvė nieko nekeičia, o senyvas žmogus taip pat turi teisę gyventi komfortiškai ir oriai”,- sakė LSMU lektorė, gydytoja geriatrė Jurgita Knašienė, atkreipusi susirinkusiųjų dėmesį į tai, jog žmogus pradeda senti nuo 30 metų, tačiau jam yra galimybė gyventi net iki 150 metų.

Vis tik, kiek jis nugyvens ir kokia bus jo gyvenimo kokybė, labai priklauso nuo paties žmogaus pasirinkimo, jo gyvenimo būdo ir į sveikatos prevenciją investuotų kasdienių pastangų.