Miestas, Svarbu

Mokslininkai: daug triukšmo ir blogai nugenėti medžiai

Palmira Martinkienė

Palmira Mart
2018-01-26


Penktadienį miesto politikams ir visuomenei pristatę Klaipėdos savivaldybės užsakymu 2017 metais atliktų aplinkosaugos tyrimų mieste rezultatus, mokslininkai nieko paguodžiančio nepranešė: triukšmas daugelyje miesto vietų viršija leistinas normas, seni medžiai dažnai kertami be reikalo, jie blogai genimi, o nauji medžiai mieste sunkiai prigyja.

Visuomenės gi atstovai kai kuriems prelegentams ir miesto politikams turėjo nemažai priekaištų, juoba kad paaiškėjo, jog monitoringas atliktas tik pagal rugsėjį pasirašytą sutartį, t. y. tyrimai buvo atliekamai ne visus metus, o vos kelis mėnesius.

Triukšminga visame mieste

Šiaulių Darnaus vystymosi instituto atstovai triukšmo matavimus atliko 42 miesto vietose:  trijose vadinamosiose tylos zonose, prie Ąžuolyno gimnazijos ir įvairiuose gyvenamuosiuose rajonuose bei prie gamybinių pastatų.

Pasak tyrimo rezultatus pristačiusio Ramūno Markausko, nustatyta, kad dieną triukšmo lygis leistiną normą viršijo 88 proc. tirtų vietų, vakare šis procentas buvęs nežymiai mažesnis, o naktį triukšmas buvęs aukštesnis už normą net 67 proc. tirtų vietų.

Prelegento teigimu, bendras paros triukšmo lygis viršijo leistinas normas daugiau nei pusėje tirtų objektų, išskyrus tylos zoną miesto parke ir dar vieną kitą vietą.

Mokslininkė siūlė saugotinais paskelbti ir kitus Tremtinių skvere augančius medžius, net tik ąžuolą, kurį pateikė kaip netinkamo genėjimo pavyzdį,  Palmiros Mart nuotr.

Kai kurie visuomenininkai ir politikai prašė mokslininko pateikti palyginimus su anksčiau darytais analogiškais tyrimais, bet paaiškėjo, kad nėra su kuo lyginti, juoba kad šio tyrimo metu iš viso buvo atliktas tik vienas matavimas. Tuo pasipiktinęs miesto Tarybos narys konservatorius Arūnas Barbšys retoriškai klausė, kokia tada esanti tokių tyrimų nauda, „jei eilę metų tiria tiria, matuoja matuoja, o neaišku, kas po to daroma”.

Miesto Ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda bandė paaiškinti, jog šio pristatymo formatas numato tik rezultatų pateikimą, o ne „operatyvinių duomenų nagrinėjimą“ ir prašė netrukdyti, o vicemeras Artūras Šulcas priminė, kad čia „ne šiaip piemenys yra atėję iš ganyklų, o rimti mokslininkai, verti pagarbos”.

R. Markauskui paaiškinus, kad monitoringo išvados yra pateiktos didelės apimties ataskaitoje, kurią „reikia skaityti”, o L. Dūdai patikinus, kad jos „bus išanalizuotos darbo eigoje”, antroji pristatymo dalis vyko ir sklandžiau, ir jo rezultatai buvo pateikti išsamiau bei profesionaliai pakomentuoti.

Kraštovaizdžio ir želdinių monitoringas

Baltijos pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkai kraštovaizdžio monitoringą atliko abiejuose miesto piliakalniuose –  Purmalių ir Žardės, kur buvo įrengta po 9 fotofiksavimo vietas. Kraštovaizdžio monitoringu siekiama visuomenei išsaugoti vertingus kultūros ir istorijos paminklus.

Tyrimų rezultatus pristačiusi KU mokslininkė Raimonda Ilginė teigė, kad Purmalių piliakalnis nėra pritaikytas lankomumui ir rekreacijai, „jis, kaip kraštovaizdžio elementas, nėra raiškus, jo raiška išryškėja tik žiemos metu”. Piliakalnis šiuo metu yra apleistas ir visai neprižiūrimas, konstatavo R. Ilginė.

Situacija Žardės piliakalnyje esanti kur kas geresnė, prieigos prižiūrimos, nušienautos, piliakalnis, prelegentės teigimu, „yra dėkingoje aplinkoje“, gerai matomas iš įvairių pusių ir “išraiškingesnis kraštovaizdžio požiūriu”.

Tyrimo metu buvo užfiksuotas vienas pažeidimas – automobiliais išvažinėti Žardės piliakalnio šlaitai, bet, mokslininkės teigimu, jei tai bus tik vienkartinis atvejis, jis didesnės įtakos piliakalnio būklei neturės. Kartu ji pasidžiaugė atgyjančia tradicija ant šio piliakalnio minėti svarbiausias lietuvių kalendorines šventes.

Rudens lygiadienio šventė ant Žardės piliakalnio 2017 m. rugsėjo 22 d. Palmiros Mart nuotr.

Želdinių monitoringo tikslas buvo įvertinti bendrą miesto rekreacinių želdinių būklę ir nustatyti, kokios medžių rūšys geriausiai tinka miestui.

Buvo tirta 11 parkų ir skverų, 8 gatvių želdinių atkarpos ir 6 saugotini miesto medžiai.

Bendrą miesto medžių būklę mokslininkė įvertino kaip vidutinę, kartu išskyrusi ir svarbiausias medžių priežiūros klaidas, tarp kurių įvardijo netinkamą medžių genėjimą, kai nupjaunama medžio viršūnė ar  stambios šoninės šakos, bei tai, kad gatvėse pasodinti medžiai blogai prigyja dėl mažos, uždaros polajinės erdvės. “Nugenėtos stambios medžio šakos yra infekcijos židinys”, – sakė pranešėja.

Mokslininkės nuomone, mieste medžius keisti reiktų palaipsniui, ten, kur įmanoma, išsaugant senus, užuot jų vietoje sodinus naujus. Ji pateikė nemažai netinkamai nugenėtų medžių pavyzdžių, tarp kurių buvo ir saugotinas plačiašakis ąžuolas su išsaugota natūralia laja (Tremtinių skveras  S. Daukanto g. ).

R. Ilginės nuomone, ir šalia jo augančius medžius, ir netoli vadinamojo Simonaitytės kalno išlikusius senus juodalksnius vertėtų įtraukti į saugotinų miesto medžių sąrašą.

Mokslininkės pranešimu ypač džiaugėsi Žaliųjų atstovė, pažymėjusi, kad pranešėja išsakė jų mintis – visuomenininkų miesto valdininkams reiškiamus priekaištus dėl netinkamos medžių priežiūros ir per dažno jų naikinimo.

Visuomenės atstovams iškėlus klausimą dėl esą prastai atliekamų taršos mieste lygio matavimų, vicemeras Artūras Šulcas replikavo, jog brangios stacionarinės oro taršos stotelės įrengimas Vitės kvartale situacijos nepakeis, o situaciją, jo nuomone, galima keisti, reikalaujant iš uosto įmonių laikytis ekologiškos gamybos proceso.

Kartu jis pasidžiaugė, kad šioje srityje uostamiesčio visuomenė yra aktyvi ir ragino susirinkusius pristatymo metu išsakytus pasiūlymus pateikti atsakingiems miesto Savivaldybės darbuotojams.

 


2018-01-26

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt