Uostamiesčiui ir Gargždams centralizuotą šilumos energiją tiekiančios AB „Klaipėdos energija“ valdyba nustatė jos kainą vasariui, kuri yra beveik 12 proc. didesnė lyginant su tuo pačiu 2017-ųjų mėnesiu ir siekia 5,26 ct/kWh (be PVM). Pernai kaina buvo 4,7  ct/kWh.

Tokia pati tendencija buvo fiksuota ir prieš mėnesį – 2017-ųjų sausio kaina buvo mažesnė 12 proc.

Lyginant šių metų sausio ir vasario kainas, brangimas yra nežymus – tik 0,01 cento (0,19 proc.).

Per metus nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG), kurių šiuo metu uostamiestyje yra septyni, „Klaipėdos energijai“ tiekiamos energijos vidutinė kaina išaugo 12,4 proc. – nuo 2,34 iki 2,63 ct/kWh.

Didžiausio NŠG tiekėjo – „Fortum Klaipėda“ – parduodama energija per metus pabrango 12 proc. – nuo 2,53 iki 2,834 ct/kWh, o pačios „Klaipėdos energijos“ savo biokatilinėje Šilutės plente gaminama šiluma per šį laikotarpį pabrango net 25 proc. – nuo 1,46 iki 1,83 ct/kWh.

„Klaipėdos energijos” generalinis direktorius Antanas Katinas sako, kad pagrindinė tokio kainos padidėjimo priežastis yra biokuro brangimas, nes dujų kaina yra išlikusi tame pačiame lygyje.

„Dėl ypatingai lietingų metų urėdijos yra praktiškai uždarytos, nėra galimybės įvažiuoti į miškus ir išsivežti žaliavą. Tad ir biokuro tiekėjai nespėjo sukaupti rezervų, kalbama apie forsmažorą”, – sakė A. Katinas.

Jo žodžius patvirtina ir Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Virginijus Ramanauskas.

„Tokie teiginiai yra didelė teisybė. Praktiškai gal pora savaičių tik buvo galimybė įvažiuoti į miškus. Pati žaliava irgi brango, nes urėdijoms dirbti tokiomis sąlygomis yra žymiai brangiau. Visgi žiūrinti metinį pokytį kainų didėjimas nėra drastiškas. O sausio ir vasario mėnesiai su biokuru yra taip, kaip ir su Palangos močiutėmis, kurios per vasarą nori susirinkti visų metų uždarbį. Orai šils, kovą kainos jau turėtų pradėti mažėti”, – sakė jis.

Kartu asociacijos vadovas pabrėžė, kad tuo atvejui jei iš viso neliktų biokuro, o šiluma būtų gamina vien tik iš dujų, galutinė jos kaina būtų žymiai didesnė.

„Vertinant energetinę vertę iš biokuro pagamina šiluma vis dar yra iki trijų kartų pigesnė nei gaminama deginant dujas”, – teigė jis.

Lietuvos energijos išteklių biržos operatorius BALTPOOL skelbia, kad per 2017 m. medienos skiedros kaina pakilo 13 proc. (iki 173,64 Eur/tne gruodį) . Palyginus 2017 m. ir 2016 m. medienos skiedros svertinių kainų pokyčius teigiama, kad kainos kilo visose apskrityse. Labiausiai – Šiaulių (19 proc.), Panevėžio (13 proc.) ir Telšių (5,47 proc.). Vidutinės svertinės kainos 2017 m. krito tik Kuršių Nerijoje (-10 proc.).

„Didžiausią įtaką kainos kilimui turėjo 2017 m. pabrangusi žaliavinė mediena ir mažesnė jos pasiūla dėl antrąjį metų pusmetį vyravusių itin lietingų orų, kurie apsunkino kuro pristatymą rinkos dalyviams”, – rašoma 2017 metų biokuro biržos rinkos apžvalgoje.