Svarbu, Uostas ir jūra

Uoste – naujas etapas

Avatar

Martynas Vainorius
2018-01-26


„Mes artėjame į naują etapą, kai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija žais ir dalyvaus pagal tas pačias taisykles kaip ir kitos įmonės“, – penktadienį Uosto direkcijoje vykusį pasitarimą apibendrino susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Nuo sausio valstybėje pasikeitus mokestinei aplinkai ją uosto bendrovėms pristatė Finansų ir Ūkio ministerijų viceministrai.

Teisės aktai dabar numato, kad pelno mokestį ir pelno įmokas turės mokėti visos valstybės valdomos įmonės. Vyriausybė ar savivaldybė gali atleisti nuo pelno pervedimo į biudžetą, jeigu valstybės arba savivaldybės įmonė įgyvendina svarbų strateginį valstybinį projektą. Tad šie reikalavimai bus taikomi ir Uosto direkcijai – panaikintos pelno mokesčio lengvatoms lėšoms, surinktos už uosto rinkliavas ir uosto žemės nuomą.

Centrinės valdžios pozicija

Darius Sadeckas, finansų viceministras tikino, kad tokie pokyčiai ne chaotiški, “atsitiktiniai ar nukreipti į kokią nors konkrečią sritį”.

Ūkio viceministras Marius Skuodis tvirtino, jog ši ministerija pritaria Finansų ministerijos pozicijai.

“Valstybės įmonių, kaip tokio teisinio statuso, turi nelikti. Visos turi būti valdomos nuosekliai ir maksimaliai vienodai. Tokia yra ministro pozicija”, – sakė jis.

VšĮ Stebėsenos ir prognozių agentūra laikinasis direktorius Deividas Gabulas teigė, jog buvo atliktas uosto veiklos efektyvumo vertinimas. Jis esą parodė, kad Uosto direkcija nesiskolina, jos kapitalo struktūra konservatyvi. O pajamos, gautos už vieną toną, yra ženkliai mažesnės nei kitų uostų. Tačiau ji išsiskiria pelningumo maržomis ir smarkiai viršija kitų uostų rodiklius.

“Reikia skolintis ir įdarbinti pinigus, kurie dabar yra pigūs. Pajamų struktūra smarkiai skiriasi nuo kitų uostų – dominuojama pajamos už rinkliavas, yra potencialas tai keisti, labiau diversifikuoti”, – dėstė D. Gabulas.

Jis akcentavo, kad nuosavo kapitalo grąžos rodikliai uosto krovos kompanijų yra dvigubai didesni nei Uosto direkcijos, tad valstybė esą gauna dvigubai mažesnę grąžą nuo to, ką investavo.

Reikėtų daug skolintis

Uosto direkcijos Ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis teigė, kad svarbiausia yra uosto infrastruktūros plėtra ir demonstravo rodiklius, kad direkcijos turto vertei po investicijų padidėjus 2,5 karto atitinkamai padidėjo ir krova.

Anot jo, 2018-2026 m. vien į vidinio uosto plėtrą, kad jį visą, išskyrus Malkų įlanką, išgilintų iki 17 metrų,  rekonstruotų molus ir pastatytų naują pietuose, reikės investuoti 790 mln. eurų. Suskaičiuota, kad esant dabartiniams mokestiniams pakeitimams reikėtų pasiskolinti apie 457,9 mln. eurų, nes pelno įmoka 2018-2026 m. siektų 161 mln. eurų, pelno mokestis – 34,9 mln., o palūkanoms reikėtų 43,1 mln. eurų.

“Agresyvus užsiskolinimas būtų pakankamai rizikingas, tad reikėtų vertinti, ar galime įgyvendinti visas suplanuotas investicijas arba galvoti apie papildomus finansavimo šaltinius”, – teigė M. Armonaitis.

Uostininkų pozicijos

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas akcentavo, kad reikėtų lyginti greta veikiančius uostus, su panašia krovinių struktūra.

“Rinkliavų už laivus kiekis pajamų struktūroje yra toks didelis, tai – didžiulis pasiekimas. Jei kas keistųsi, valstybė tik praloštų. Džiaugiamės kuo daugiau pinigų pritraukdami iš išorės. Visi lietuviai, visi norime savo šaliai gero”, – teigė jis.

Kompanijos “Bega” valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarkis savo ruožtu akcentavo, kad Klaipėdos uostas yra ypatingas, nes kūrėsi taip, kad “iki nulio reikėjo dar kelis metus praeiti”.

“Kompanijos į infrastruktūrą investuoja dvigubai daugiau nei valstybė. Uostas yra vienas technologiškai pažangiausių Europos Sąjungoje, Baltijos šalyse – aukščiausioje pozicijoje. Ilgai atsilikome nuo Talino ir Rygos, o bendros sinergijos su Uosto direkcija dėka jie aplenkti. Sutartys pasirašomos ilgalaikės, 15+15 ir panašiai, keisti sąnaudų dalį būtų ne tik neetiška, eitume žingsnį atgal”, – sakė jis ir ragino atidžiai pasverti siūlymus keisti Uosto direkcijos pajamų struktūrą.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (“Klasco”) vadovas Audrius Pauža pabrėžė, kad nuo vienos perkrautos tonos uoste 3,5 eurų esą eina tiesiai į valstybės biudžetą.

“Reikia labai atsargiai elgtis, kad neišsibalansuotų sistema, tad žiūrime labai neramiai. Kiekvienas centas derantis dėl krovinių yra svarbu, tad svarbiausia, kad norint gero, niekas neišsibalansuotų”, – sakė jis.

V. Dambrauskas pabrėžė, kad uosto krovos kompanijos jau 7 metai, kai nedidina tarifų.

“Uostas yra pavyzdys valstybei, kaip privatus kapitalas bendradarbiauja su valstybe. Sąžiningas bendradarbiavimas, tad ir rezultatas toks. Yra du keliai. Vienas – išorinis uostas su nauju operatoriumi. O kalbant apie tradicinius krovinius, tai mes esame praktiškai viską išsunkę, ką galima iš logistiškai įmanomų teritorijų. Galima padidinti tik naujais gamybiniais pajėgumais”, – dėstė V. Dambrauskas.

“Klaipėdos Smeltės” vadovas Rimantas Juška išreiškė nuomonę, kad negalima sutikti, jog visos valstybės įmonės būtų valdomos vienodai.

“Uostas yra vienintelis ir svarbiausias transporto mazgas. Be to, lyginama su tokiais uostas, kurie apsupti didžiuliais pramoniniais rajonais. Bet ir jiems esame konkurentai jau, tai jie tik pasidžiaugtų, jei kas nenaudinga Klaipėdai būtų padaryta”, – sakė jis.

“Klaipėdos laivų remonto” vadovas Alvydas Butkus pabrėžė, kad laivų remontininkai irgi turi savų nuogąstavimų.

“Jei didintų žemės mokesčius, dar labiau apsunkintų šio verslo padėtį. Mes labai imlūs darbo jėgai, tai nuo 1000 eurų 38 procentai tenka valstybei. 2300 žmonių dirba, dar 1500 – kaip subrangovai, tad jau ir taip nešame nemažai valstybei. 2018-2022 m. planuojamas 41 milijono eurų pajamų didėjimas, iš kurių 18 milijonų tektų valstybei, kitų keturių metų laikotarpiu augimas gali siekti ir 70 milijonų”, – sakė jis.

“Kamineros” grupės vadovas Arūnas Tuma išreiškė nuomonę, kad bet koks uosto žemės brangimas iškraipytų visą rinką. Tai esą būtų ypač pavojinga žinant, “kokie koridoriai tarp rusų ir baltarusių formuojami į Europą”.

Diskusijos rezultatai

Finansų viceministras Darius Sadeckas teigė, kad visi nauji teisės aktai “nepaneigia investavimo aktualumo”.

“Pagal nutylėjimą dabar yra visas pelnas paliekamas direkcijai. Visos sąlygos yra atsisakyti pelno įmokos, ją sumažinti. Bet mes žiūrime nei tik kaip į finansinį rezultatą. Turėdama pinigus valstybė matuojasi, kur socialinė grąža didžiausia”, – sakė jis.

Deividas Gabulas savo ruožtu teigė, kad klausimas ne “ar investuoti, o iš kokių lėšų”.

“Valstybė elgsis taip: jei įmonė norės nemokėti, tai jos ir klaus, kur konkrečiai dėsi. Kiekvienos krantinės investicinio proceso tikrai nederins”, – sakė jis.

Apibendrindamas diskusiją susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigė, kad tie sprendimai brendo jau daugelį metų, tad natūralu, kad atėjo ir iki uosto.

“Su ta realybe turime susitaikyti. Plėtros etapas be grąžos valstybei atėjo į pabaigą. Uostas turi atnešti valstybei naudą, kiek ji investavo iki šiol. Be tai turi vykti be didelių sukrėtimų, dėsningai. Turėsime prieiti prie žemės mokesčių, galbūt perbalansuoti pajamas. Kiekviena įmonė negali vienoje pintinėje laikyti visų kiaušinių, vien dėl stabilumo. Finansavimas brangs, statybos bus sudėtingesnės. Iki šiol labai konservatyviai žiūrėjome į plėtrą. Tai davė finansinį stabilumą. Be abejo, uostui teks skolintis. Sunku dar pasakyti, kur eisime. Diskutuosime ir su įmonėmis, kad būtų kuo mažiau sukrėtimų ir versle. Atėjome į naują etapą, kai uostas žais ir dalyvaus kaip ir visos kitos įmonės, kurios irgi galės ateiti prašyti išimčių, jei turi svarbių projektų. Tai nepalengvina gyvenimo, permainos niekam nepatinka, bet jos turi būti. Išorinis uostas nebeabejotinai bus svarbus valstybei projektas, tad jei jis bus statomas, bus galima gyventi kaip iki šiol. Diskutuosime, žiūrėsime, ieškosime kelių”, – sakė ministras.


2018-01-26

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt