Klaipėdos uosto taryba penktadienį apsisprendė dėl molų rekonstrukcijos projekto – pasirinktas variantas, kai būtų tvarkomi dabartiniai molai jų neilginant ir nekeičiant padėties.

Teigiama, kad šis beveik penkis kartus pigesnis variantas nei kita rimčiausiai narinėta alternatyva, taip pat leis į uostą įvesti pačius didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus (15,2 m grimzlės), o laivų eismo ribojimo parų skaičius per metus sumažės beveik trečdaliu. Be to, šis variantas be jokių kliūčių leistų plėtoti ir išorinio uosto projektą.

Analizę atlikę bendrovės „Sweco Lietuva” specialistai taip pat tikina, kad šis molų rekonstrukcijos variantas neturės esminės įtakos pernašoms, tad ir krantų būklė esą neturėtų pablogėti.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Nagrinėjo 7 alternatyvas

„Sweco Lietuva” projektų direktorius Audrius Bunevičius Uosto tarybos nariams pasakojo, kad buvo nagrinėtos 7 galimos molų rekonstrukcijos alternatyvos. Buvo atlikti navigacinių sąlygų tyrimai, hidrodinaminiai modeliavimai. Iš septynių alternatyvų tolesniam nagrinėjimui buvo atrinktos trys, vėliau detaliau lygintos dvi.

Viena iš jų numato rekonstruoti esamus molus, kai žymiai daugiau darbų atliekama Smiltynėje. Pietinis molas būtų aukštinamas, maždaug ties puse jo ilgio būtų pradėti statinti šlaitai. Sukalus specialią sienutę būtų galima gilinti kanalą iki  reikiamo gylio. Taip pat reikėtų specialia sienute sutvirtinti apie 700 metrų Smiltynės kranto nuo molo iki pasieniečių krantinių.

„Virš vandens iškilusi molo dalis turi pakilti į 6 metrus. Galimybė vaikščioti molais išliktų, tako plotis siektų 6 metrus”, – teigė Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Po tokios dvejus metus galinčios trukti rekonstrukcijos kanalo plotis uosto vartuose siektų 184 metrus, nuo 10-12 laipsnių sumažėtų laivų pasisukimo kampas, pats laivybos kanalas pasislinktų apie 50 metų nuo uosto krantinių į pietus. Šis rekonstrukcijos variantas gali atsieti apie 41,8 mln. eurų.

Kita rimčiausiai svarstyta 192,3 mln. eurų vertės alternatyva numatė abiejų esamų molų rekonstrukcijas ir šalia jų – dviejų naujų statybas.  Po jos uosto vartų plotis siektų 235 metrus, atsirastų naujas 450 metrų skersmens laivų apsisukimo ratas. Tačiau darbai čia užtruktų dvigubai ilgiau – 4 metus, be to, reikėtų keisti įvairius su Kuršių nerijos nacionaliniu parku susijusius teisės aktus, reikėtų atlikti poveikio aplinkai vertinimą. O nusprendus Melnragėje statyti išorinį uostą reikėtų išleisti iki 20 mln. eurų dalies šiaurinio molo nuardymui.

Iliustracija rodo, kaip po molų rekonstrukcijos keistųsi laivybos ašis. Dabartinė pažymėta geltonai, būsima – raudonai.

Akcentuota ir tai, kad pirmojo varianto atveju galima tikėtis gauti 30,1 mln. Europos Sąjungos lėšų, o antrasis jau nespėtų į dabartinį finansavimo laikotarpį, užsibaigsiantį 2022 m.

Pasak uosto kapitono Adomo Aleknos, atlikti modeliavimai parodė, kad atlikus pirmosios alternatyvos rekonstrukciją beveik iki trijų kartų sumažėtų parų, kada uoste ribojama laivyba. Pernai tokių buvo 99, o jei molai būtų siūlomos konstrukcijos, jų būtų buvę tik 38.

A. Vaitkus savo ruožtu akcentavo, kad nors kelis kartus brangesnė alternatyva leistų laivams plaukti esant 2 m/s stipresniam vėjui, bet tai esą nėra labai reikšminga.

Uosto taryba vienbalsiai (posėdį jau buvo palikę Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ir Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas) pritarė pirmajam molų rekonstrukcijos variantui.

Jau skelbs konkursus

Pasak A. Vaitkaus, atliekant tokią rekonstrukciją kompleksiškai bus daromi ir infrastruktūriniai sprendimai pietuose, kad būtų sureguliuotas vandens iš Kuršių marių debitas. Jis minėjo ir tai, kad atliekami ir vertinimai dėl infrastruktūros tobulinimo prie Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos nuomojamų krantinių, kad laivai čia galėtų stovėti ir per didesnes audras.

„Sweco Lietuva” projektų direktorius Audrius Bunevičius po pristatymo „Atvirai Klaipėdai” tikino, kad  pasirinktas molo rekonstrukcijos variantas nedarys jokio esminio poveikio smėlio pernašoms lyginant su dabartine situacija.  Beje, 2015 m. kovą jau buvo gauta Aplinkos apsaugos agentūros išvada, kad tokiai rekonstrukcijai poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas.

A. Vaitkaus teigimu, pasirinktam rekonstrukcijos variantui vasario pabaigoje dar turės pritarti susisiekimo ministro Roko Masiulio vadovaujama Uosto plėtojimo taryba.

„Tada jau iškart bus skelbiamas konkursas. Tiesa, dar nesame apsisprendę, ar bus atskiri projektavimo ir rangos konkursai, ar vienas bendras”, – sakė A. Vaitkus.