P0

Svarbu, Uostas ir jūra

Apsisprendė dėl molų likimo (3)

Avatar

Martynas Vainorius
2018-02-02


Klaipėdos uosto taryba penktadienį apsisprendė dėl molų rekonstrukcijos projekto – pasirinktas variantas, kai būtų tvarkomi dabartiniai molai jų neilginant ir nekeičiant padėties.

Teigiama, kad šis beveik penkis kartus pigesnis variantas nei kita rimčiausiai narinėta alternatyva, taip pat leis į uostą įvesti pačius didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus (15,2 m grimzlės), o laivų eismo ribojimo parų skaičius per metus sumažės beveik trečdaliu. Be to, šis variantas be jokių kliūčių leistų plėtoti ir išorinio uosto projektą.

Analizę atlikę bendrovės “Sweco Lietuva” specialistai taip pat tikina, kad šis molų rekonstrukcijos variantas neturės esminės įtakos pernašoms, tad ir krantų būklė esą neturėtų pablogėti.

Martyno Vainoriaus nuotr.
Nagrinėjo 7 alternatyvas

“Sweco Lietuva” projektų direktorius Audrius Bunevičius Uosto tarybos nariams pasakojo, kad buvo nagrinėtos 7 galimos molų rekonstrukcijos alternatyvos. Buvo atlikti navigacinių sąlygų tyrimai, hidrodinaminiai modeliavimai. Iš septynių alternatyvų tolesniam nagrinėjimui buvo atrinktos trys, vėliau detaliau lygintos dvi.

Uosto vidus kompas

Viena iš jų numato rekonstruoti esamus molus, kai žymiai daugiau darbų atliekama Smiltynėje. Pietinis molas būtų aukštinamas, maždaug ties puse jo ilgio būtų pradėti statinti šlaitai. Sukalus specialią sienutę būtų galima gilinti kanalą iki  reikiamo gylio. Taip pat reikėtų specialia sienute sutvirtinti apie 700 metrų Smiltynės kranto nuo molo iki pasieniečių krantinių.

“Virš vandens iškilusi molo dalis turi pakilti į 6 metrus. Galimybė vaikščioti molais išliktų, tako plotis siektų 6 metrus”, – teigė Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Po tokios dvejus metus galinčios trukti rekonstrukcijos kanalo plotis uosto vartuose siektų 184 metrus, nuo 10-12 laipsnių sumažėtų laivų pasisukimo kampas, pats laivybos kanalas pasislinktų apie 50 metų nuo uosto krantinių į pietus. Šis rekonstrukcijos variantas gali atsieti apie 41,8 mln. eurų.

Kita rimčiausiai svarstyta 192,3 mln. eurų vertės alternatyva numatė abiejų esamų molų rekonstrukcijas ir šalia jų – dviejų naujų statybas.  Po jos uosto vartų plotis siektų 235 metrus, atsirastų naujas 450 metrų skersmens laivų apsisukimo ratas. Tačiau darbai čia užtruktų dvigubai ilgiau – 4 metus, be to, reikėtų keisti įvairius su Kuršių nerijos nacionaliniu parku susijusius teisės aktus, reikėtų atlikti poveikio aplinkai vertinimą. O nusprendus Melnragėje statyti išorinį uostą reikėtų išleisti iki 20 mln. eurų dalies šiaurinio molo nuardymui.

Iliustracija rodo, kaip po molų rekonstrukcijos keistųsi laivybos ašis. Dabartinė pažymėta geltonai, būsima – raudonai.

Akcentuota ir tai, kad pirmojo varianto atveju galima tikėtis gauti 30,1 mln. Europos Sąjungos lėšų, o antrasis jau nespėtų į dabartinį finansavimo laikotarpį, užsibaigsiantį 2022 m.

Pasak uosto kapitono Adomo Aleknos, atlikti modeliavimai parodė, kad atlikus pirmosios alternatyvos rekonstrukciją beveik iki trijų kartų sumažėtų parų, kada uoste ribojama laivyba. Pernai tokių buvo 99, o jei molai būtų siūlomos konstrukcijos, jų būtų buvę tik 38.

A. Vaitkus savo ruožtu akcentavo, kad nors kelis kartus brangesnė alternatyva leistų laivams plaukti esant 2 m/s stipresniam vėjui, bet tai esą nėra labai reikšminga.

Uosto taryba vienbalsiai (posėdį jau buvo palikę Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ir Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas) pritarė pirmajam molų rekonstrukcijos variantui.

Jau skelbs konkursus

Pasak A. Vaitkaus, atliekant tokią rekonstrukciją kompleksiškai bus daromi ir infrastruktūriniai sprendimai pietuose, kad būtų sureguliuotas vandens iš Kuršių marių debitas. Jis minėjo ir tai, kad atliekami ir vertinimai dėl infrastruktūros tobulinimo prie Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos nuomojamų krantinių, kad laivai čia galėtų stovėti ir per didesnes audras.

“Sweco Lietuva” projektų direktorius Audrius Bunevičius po pristatymo “Atvirai Klaipėdai” tikino, kad  pasirinktas molo rekonstrukcijos variantas nedarys jokio esminio poveikio smėlio pernašoms lyginant su dabartine situacija.  Beje, 2015 m. kovą jau buvo gauta Aplinkos apsaugos agentūros išvada, kad tokiai rekonstrukcijai poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas.

A. Vaitkaus teigimu, pasirinktam rekonstrukcijos variantui vasario pabaigoje dar turės pritarti susisiekimo ministro Roko Masiulio vadovaujama Uosto plėtojimo taryba.

“Tada jau iškart bus skelbiamas konkursas. Tiesa, dar nesame apsisprendę, ar bus atskiri projektavimo ir rangos konkursai, ar vienas bendras”, – sakė A. Vaitkus.


2018-02-02

3 komentarai “Apsisprendė dėl molų likimo”

  1. Pagaliau ir iš uosto direkcijos palankus miestui ir aplinkai sprendimas! Fingers crossed kad tik pasitvirtintų ir išmintingas žodis taptų kūnu. O jau buvo viešai paskelbę apie molų ilginimą ir darbų pradžią 2018, net neturint jokių kompleksinių mokslinių tyrimų kaip tai paveiks ir taip sumažėjusias smėlio pernašas pakrante iš Pietų į Šiaurę, atitinkamai krantų nuplovimą zonoje iki pat Latvijos sienos.

  2. Na va ir aišku kas Klaipėdoje groja pirmu smuiku, ir kuom kviepuoja Klaipėdos savivaldybė kartu su taryba…….

    • Na man tai nelabai aišku, tai galbūt paaiškinti galėtumėt?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt