Klaipėdos uosto tarybai pristatant konkretizuotus rengiamo uosto bendrojo plano sprendinius Savivaldybės atstovai pateikė 11 pastabų ir akcentavo, kad nors ir žiūri konstruktyviai bei geranoriškai, tačiau „iliustracinių neįpareigojančių sprendinių” jiems neužteks.

Tiek Uosto direkcijos, tiek plano rengėjos – UAB „Sweco Lietuva” atstovai žadėjo, kad į visus miesto keliamus klausimus bus atsakyta, tačiau Uosto tarybai balsuojant dėl minėtųjų sprendinių Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ir Savivaldybės administracijos Urbanistikos departamento direktorius Kastytis Macijauskas susilaikė.

280 ha naujo ploto

„Sweco Lietuva” Planavimo grupės vadovas Remigijus Šimkus Uosto tarybos nariams pristatydamas minėtojo plano sprendinius teigė, kad iš viso uostui planuojama priskirti 280 ha naujų sausumos plotų. Iš jos 70 ha sudarytų rezervinė teritorija, būsianti Klaipėdos rajone, 80 ha atsirastų Kiaulės nugaros salą sujungus su sausuma, 130 ha būtų išoriniame uoste.

Tarp jo minėtų sprendinių yra ir P. Lideikio gatvės rekonstrukcija, nes atsirastų naujos, į giliavandenį uostą vesiančios gatvės „įsikirtimas” , dviejų lygių sankryža Pamario gatvės tęsinyje, kad būtų privažiavimo kelias prie „Klaipėdos naftos”.

Plane Nemuno gatvė matoma kaip uosto susisiekimo koridorius, Kalnupės gatvėje numatomos garso suvaldymo priemonės, taip pat braižomas naujas viadukas per geležinkelį Senosios Smiltelės gatvėje.

Gyventojams – jokių apribojimų

Išklausęs „Sweco Lietuva” atstovo pristatymo K. Macijauskas išsakė nuomonę, kad plane per mažai išvystomos geležinkelio stotys, jei planuojama uosto krovą padidinti 3-4 kartus. Taip pat, jo nuomone, turėtų būti parodoma, kur būtų sodinami želdiniai, jei uosto teritorijoje jiems neatsiranda vietos.

„Jei už uosto tvoros fiziškai nėra vietos, tai turi būti šalia esanti gyventojų infrastruktūra tvarkoma”, – sakė jis.

Nerodoma tiksliai zona, kur išorinis uostas darytų neigiamą poveikį Melnragės gyventojams; trūksta dalies kranto jungties su išoriniu uostu – atrodo, kad gatvė eina vandenyje; būtina išnagrinėti visuomenės poreikiams paimtinas teritorijas; reikia aiškių „kietųjų krantotvarkos priemonių”, – tokias pastabas dėstė Klaipėdos meras.

„Miesto pozicija – konstruktyvi ir geranoriška, bet nepamirštant savo pirminės priedermės. Ne dėl to, kad netikime ar esame prieš, bet neturėdami atsakymų į klausimus, aiškaus rezultato Vyriausybinėje darbo grupėje, kurios posėdžio nebuvo, nei juridiškai, nei morališkai negalime kelti rankas „už”. Turime mažų mažiausiai susilaikyti”, – teigė V. Grubliauskas.

„Sweco Lietuva” atstovas R. Šimkus aiškino, kad egzistuoja „techninė problema” – bendrasis planas esą negali būti pagrindas teritorijų paėmimui visuomenės poreikiams.

„Po diskusijų nusprendėme rodyti infrastruktūrą, preliminari lokacija uždedama, tikslūs plotai ir poveikis bus nurodyti rengiant specialųjį susisiekimo komunikacijų planą. Dėl krantotvarkos nenorime daryti vien piešinėlio, poveikio aplinkai vertinimas atliekamas rengiant molų rekonstrukciją”, – teigė jis.

Tačiau K. Macijauskas klausė, ką reiškia „iliustracinis neįpareigojantis sprendinys”?

„Geležinkelis eina per namą, o jo savininkas sėdės ant minų lauko? Galima jam leisti rekonstruoti pastatą ar ne? Mes juk miesto bendrajame plane tokiu atveju turėsime rodyti, kad imame visuomenės poreikiams. Mes turėsime su meru aiškintis? Jūs aiškiai planuokite ir rodykite. Turi būti drąsiai rodoma, kad žmonės žinotų”, – sakė Kastytis Macijauskas.

Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė aiškino, kad pirmiausia speciali studija turėtų atsakyti, kur giliavandenis uostas gali atsirasti – Melnragėje ar Būtingėje ir tik tada būtų rengiamas specialusis planas, kuris nustatytų tikslas infrastruktūros ribas.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Tai gyventojai Melnragėje dabar gali daryti ką nori? Rezervuojam, ar kaip dievas duos? Gyvenk, bet ant tavęs nupaišyta, kad kažkada bus? Kažkada juk reikia tašką padėti. Nesu prieš uostą, bet aš esu už garbingą žaidimą”, – nenusileido tokiems argumentams K. Macijauskas.

Tada jau „Sweco Lietuva” atstovas R. Šimkus pripažino, kad uosto bendrasis planas „nesukuria jokių teisinių pasekmių” ir anot jo, niekas gyventojams nieko nedraus daryti savo rizika. Pasekmių būtų, jei tik jie taptų rezervinės uosto teritorijos dalimi.

„Taip tiesiog informuojama apie galimas rizikas”, – teigė planuotojas,

„O jei savivaldybė atsakys, kad ir mes siūlome iliustracinį neįpareigojantį sprendinį? Nereikia turėti jokių kortų užantyje ar užverstų. Politiniame lygmenyje nebus iliustracinių sprendinių, tik konkretūs. Laukiame galutinių sprendinių ir sprendimų, tada ir mes galėsime daryti konkrečius sprendimus”, – savo ruožtu teigė meras.

Tačiau R. Šimkus viso labo žadėjo, kad „iliustraciniai neįpareigojantys sprendiniai” bus pakeisti „preliminariomis ašimis”, nes šiame etape esą negalima pasiekti didesnio tikslumo.

Tai girdėdamas V. Grubliauskas neatlyžo ir pakartojo – jei uosto bendrajame plane bus tik preliminarūs sprendiniai, tai ir iš miesto esą negalima tikėtis galutinių.

K. Macijauskas taip pat kėlė klausimą, ar nereikėtų plėsti miesto ribų į jį įtraukiant planuojamą giliavandenį uostą, o nerodydami jokios sanitarinės apsaugos zonos, anot jo, patys uostininkai „pasikabina problemą”, nes prie pat būsimos uosto tvoros gali atsirasti gyvenamųjų namų.

Direkcijos pozicija

Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus teigė, kad į pastabas privaloma atsakyti iki Uosto plėtojimo tarybos posėdžio, kuris turėtų vykti vasario pabaigoje.  Visgi, anot jo, į visus klausimus 100 procentų atsakyti nebus įmanoma, pavyzdžiui, dėl geležinkelių, nes čia jau esą „Lietuvos geležinkelių” kompetencija.

„Prašysime miesto ir toliau būti tokiu pat konstruktyviu. Dėl kietųjų krantotvarkos priemonių yra tik kaltinimai iš kai kurių bendruomenės narių, kurie turi daugiau politinių ambicijų. Vyriausybinė grupė su aplinkos ministru turėtų duoti atsakymus į šiuos klausimus”, – teigė jis.

Pristatytiems sprendiniams pritarė visi Uosto tarybos nariai, išskyrus K. Macijauską ir V. Grubliauską, kurie susilaikė.

Tris pastabas plano rengėjams pateikė ir koncernas „Achemos grupė”. Po posėdžio šio koncerno įmonės Klaipėdos jūrų krovos kompanijos („Klasco”) vadovas Audrius Pauža „Atvirai Klaipėdai” teigė, kad jos yra susijusios ne tiek su uosto bendruoju planu, kiek su miesto pageidavimais, kurie atsispindi ir uosto rengiamame dokumente.

INFORMACIJA

„Atvira Klaipėda” gavo dokumento, kuriame pateikiamos miesto pastabos dėl uosto bendrojo plano sprendinių, kopiją. Pateikiame jame dėstomas pastabas: 

1. Brėžiniuose nerodomos rezervuojamos teritorijos susisiekimo infrastruktūrai mieste už uosto bendrojo plano ribų.

2. Nerodoma zona, kurioje kelias bei geležinkelis išorinį uostą darys neigiamą poveikį Melnragės gyventojams, ją reikia apželdinti ir tiksliai nurodyti, kiek ploto paimama visuomenės poreikiams.

3. Trūksta dalies kranto jungties su išoriniu uostu. Gatvė rodoma einanti per vandenį. Geležinkelis į išorinį uostą pavadintas „iliustracinis ir neįpareigojantis sprendinys”.

4. Uosto BP turi būti nurodyta ir apibrėžta teritorija pagal patvirtintą susisiekimo ministro programą, pagal kurią KVJUD turi parengti šiaurinio įvažiavimo į išorinį uostą specialųjį planą ir jame išnagrinėti reikalingas paimti visuomenės poreikiams teritorijas bei naujos infrastruktūros daromą įtaką. Tai turi būti pažymėta BP sprendiniuose.

5. Kairių gatvė yra pagrindinis patekimas į formuojamą pietinį rekreacinį centrą, todėl turi būti užtikrinta galimybė ja naudotis ne tik uosto įmonėms. Pietuose formuojamame rekreaciniame-komerciniame centre prieigos prie vandens parodytos kaip infrastruktūros teritorija, o turėtų būti mišri viešai prieinama bendro naudojimo.

6. Nedetalizuojama, kokiomis lėšomis (valstybės biudžetas ar kita) bus įrengiama infrastruktūra, apsaugos priemonės nuo taršos ir pan. uosto plėtros teritorijose. 

7. Uosto BP numatytai plėtrai įgyvendinti reikalinga infrastruktūra už uosto sklypo ribos, uosto plėtros įtaka taip pat peržengs uosto sklypo ir bendrojo plano ribą (pvz. Melnragė, gretimos gyvenamosios teritorijos, sprendiniai dėl Žalgirio stadiono, pagrindiniai įvažiavimai į uostą). Todėl reikalinga sprendinių įgyvendinimo programa, kurioje aiškiai matytųsi priemonės, atsakingi vykdytojai, lėšų šaltinis ir įgyvendinimo data. Be tokios programos ambicingi uosto ir valstybės tikslai, žiūrint iš miesto gyventojo pozicijos, atrodo labai migloti.

8. Neteikiami sprendiniai ir jų įgyvendinimo priemonės pagal atliktą studiją dėl įvažiavimų uosto teritoriją pietinėje miesto dalyje (nuo Baltijos pr. iki Smiltelės g.).

9. Nenumatytos kietosios krantotvarkos priemonės.

10. Neaišku, ar <…> miestui nebus užkirstas kelias su laiku įsisavinti numatytus priėjimus prie vandens (teritorija šalia piliavietės). 

11. Pasigendama sprendinių normose nustatyto 10 proc. želdinių įrengimo už uosto teritorijos ribų.