Klaipėdos universitete (KU) Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga vyks šventiniai renginiai, kviečiantys susimąstyti apie praeities reikšmę dabarčiai ir dabarties klausimus praeičiai: ką valstybei ir visuomenei pavyko nuveikti per Šimtmetį, kokius tikslus keliame artėjant naujam – antrajam Šimtmečiui.

Mokslinių laboratorijų pastato atidarymas

KU nuotr.

KU vasario 14 d., 14 val. atveria Jūros tyrimų instituto mokslinių laboratorijų pastato duris. Tai ypatingas įvykis, kurį uostamiesčio universitetas skiria Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui pažymėti. Modernios mokslinės infrastruktūros atnaujinimas sudaro galimybę Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, kokybiniam šuoliui plėtojant jūros mokslus ir sąlygas visavertei partnerystei atliekant tarptautinius mokslinius tyrimus. Be to, tai yra svarus indėlis į regiono aukštojo mokslo vystymą ir aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimą.

KU miestelyje mokslinių tyrimų laboratorijų pastatas pradėtas statyti 2016 metų birželio mėnesį, įgyvendinant Jūrinio slėnio branduolio kūrimo ir studijų infrastruktūros atnaujinimo projekto (JŪRA) II etapą. Pastate veiks modernios Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos, Vandens transporto ir oro taršos bei Mechanikos ir jūrų inžinerijos laboratorijos.

Trijų aukštų pastate įrengta 90-ies darbo vietų auditorijos mokslininkams ir tyrėjams, skirtos studijoms, mokymams, seminarams ir konferencijoms rengti, poilsio kambariai, administracinės ir pagalbinės patalpos. Įrengtas ir gyvenamųjų kambarių blokas vizituojantiems mokslininkams. Ant pastato terasos įrengti saulės kolektoriai, gaminantys energiją, kuri bus panaudota vidinėms instituto reikmėms.

Švęs 2300 vaikų ir studentų

Vasario 15 d., 10.30 val., Klaipėdos universiteto aikštėje vyks Klaipėdos šiaurinės miesto dalies švietimo įstaigų pilietinė akcija „Pajūrio vaikai po šimtmečio vėliava“. Renginį organizuoja Klaipėdos „Verdenės“ progimnazija.

Pilietinės akcijos tikslas – skatinti veikti ir bendradarbiauti Klaipėdos miesto švietimo įstaigas, ugdyti mokinių pilietiškumą, tautinę savigarbą, puoselėti meilę Lietuvai, atsakomybę už savo tautą ir valstybę bei paminėti Lietuvos valstybės šimtmetį.

Planuojama, kad renginyje dalyvaus daugiau kaip 2300 vaikų ir jaunimo iš lopšelių-darželių „Obelėlė“, „Atžalynas“, mokyklos-darželio „Varpelis“, „Verdenė“, Tauralaukio, „Žemynos“ gimnazijų, „Medeinės“ mokyklos, Licėjaus, Klaipėdos universiteto, „Vyturio“ progimnazijos, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono, Jaunųjų šaulių bendruomenių. Pilietinė akcija suburs įvairaus amžiaus, skirtingų gebėjimų ir poreikių mokinius, jų tėvus, mokytojus, studentus bei dėstytojus.

Renginio metu jo dalyviai iš geltonos, žalios ir raudonos spalvos balionų, aprangos akcentų sukurs Lietuvos Respublikos vėliavą. Vėliau rekordinio ilgio Lietuvos „gyvoji vėliava“ pajudės paskui Klaipėdos „Vyturio“ progimnazijos braziliškų būgnų orkestrą, Jaunuosius šaulius ir žygiuos Universiteto alėja, Šiaurės prospektu, o ties sankryža su Kretingos gatve išsiskirstys į savo mokyklas, darželius, parnešdami po Klaipėdos mero  jiems dovanotą Lietuvos Respublikos valstybės vėliavą.

Atidengs atminimo stendą

Vasario 15 d. 10.30 val. KU miestelyje bus atidengtas atminimo stendas „Klaipėdos universitetas Lietuvos valstybės šimtmečiui“, kuriame bus pateikta glausta Klaipėdos universiteto miestelio, buvusių kareivinių, istorija.

1907 m. Klaipėdos (Memelio) miesto iniciatyva ir lėšomis pastatytos kareivinės Klaipėdos universitetui atiteko 1993 m. iš Lietuvos išvedus Rusijos kariuomenę. Šio architektūrinio komplekso istorija ir politinė priklausomybė keitėsi kartu su kareivinių šeimininkais.

Šis atminimo stendas pastatytas šalia trijų ąžuolų, kurie čia pasodinti tarpukariu. 1924 m. gegužės 1 d. pulko įgulos karininkai pasodino „Vilniaus medį“, po kuriuo užkasė butelį su užrašu: „Garbingai minėdami Vilniaus 600 metų sukaktuves Butegeidiečiai, dalyvaujant visam pulkui, sodina šį ąžuolą. Klaipėda, 1924 m. gegužės 1 d.“ Tą pačią dieną pasodinti ąžuolai, pavadinti „Laisvės medžiu“ ir „Klaipėdos medžiu“.

Buvusių kareivinių teritorijoje vyko Mažosios Lietuvos dainų šventės, lankėsi ar gyveno Lietuvos politikai, kultūros veikėjai, kariškiai: Lietuvos prezidentai Antanas Smetona ir Kazys Grinius, Jonas Basanavičius, Martynas Jankus, Vydūnas, Maironis, generolai Vladas Nagevičius ir Silvestras Žukauskas, archeologas, muziejininkas ir karininkas Petras Tarasenka, karininkas ir bibliofilas Petras Jakštas.