P0

Svarbu, Temos

Ar po 12 metų pažinsime Klaipėdą? (1)

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2018-02-07


“Čia nieko sudėtingo, čia reikia tik politinės valios, daugiau smegenų darbo ir galime aplenkti ir visus singapūrus”, – sakė Klaipėdos pramonininkų asociacijos (KPA) prezidentas Viktoras Adomaitis trečiadienį žiniasklaidai pristatant verslo, miesto ir švietimo atstovų parengtą Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją 2030.

Ja siekiama per artimiausius metus sukurti 25 tūkst. naujų darbo vietų, miesto gyventojų skaičių padidinti nuo 150 iki 190 tūkst., vidutinę algą padidinti dvigubai, pritraukti 1,5 mlrd. naujų investicijų, 200 proc. išauginti eksportą, du kartus padidinti apgyvendintų turistų skaičių.

Konkrečias priemones šiems tikslams pasiekti planuojama pristatyti jau pavasarį. Viena iš jų aiški jau dabar. Tai – giliavandenis uostas.

Kokios kryptys?

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pabrėžė, kad kartu su uosto ir miesto bendraisiais planais minėtoji strategija yra vienas iš trijų strateginių šių metų dokumentų, kurie labai daug lems miesto kryptį, žmonių gyvenimus, perspektyvą net iki 2030 metų.

Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros vadovas Simas Simanauskas akcentavo, kad uostamiestis yra pirmasis, kuris sukūrė tokį dokumentą Lietuvoje.

Strategijoje numatoma plėtoti keturių krypčių verslus:  jūrinę ekonomiką, kurią sudarytų uosto, logistikos ir pramonės kompleksas, suskystintųjų gamtinių dujų klasteris ir jūrinis, sveikatinimo turizmas; bioekonomiką; pažangios pramonės ekonomiką ir kūrybinę bei paslaugų ekonomiką (paslaugų centrus, verslo, konferencinį turizmą, Klaipėda regima ir kaip vasaros biurų sostinė).

Turizmo sektorių numatoma plėtoti vystant Smiltynę ir Girulius kaip kurortines teritorijas, įrengiant uostelius Dangės upėje, naudojant geoterminio vandens resursus.

Bioekonomikos srityje numatoma plėtoti chemijos, medienos, biotechnologijos verslus, atliekų tvarkymą ir perdirbimą, akvakultūrą bei atsinaujinančią energetiką.

Pasak S. Simanausko, norima į Klaipėdą prisikviesti ne IT sektoriaus, kaip Vilniuje ar Kaune, o inžinerinių technologinių įmonių padalinius ir taip mažais žingsneliais jas vilioti čia.

Anot mero, prognozės rodo, kad nieko nedarant irgi būtų pasiekti užsibrėžti skaičiai, tik minusiniai.

Strategijos rengėjų pozicijos

Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus teigė, kad strategijoje užsibrėžtas tikslas uoste pasiekti 15 proc. Baltijos jūros krovinių apyvartos yra nemažas skaičius, bet esą turime dar didesnį potencialą, tai tikrai ne riba.

“Verslas, dirbantis uoste, kalba apie dar didesnį naujų darbo vietų skaičių nei 25 000. Itin svarbu išlaikyti net ne studentus, kurie vėliau įsilieja į darbo rinką, o mokslinį potencialą. Jis leistų susivokti, kaip vystomės, kur einame, kas yra jautru. Tai yra pats didžiausias turtas, kuris turi išlikti ateityje”, – sakė A. Vaitkus.

Klaipėdos universiteto rektorius Eimutis Juzeliūnas teigė, kad jam labiausiai patinka tai, jog miestas “kelia ambiciją į aukštos pridėtinės produkcijos kūrimą”.

“Čia atsiranda erdvė universitetui, galima formuoti atitinkamas studijų kryptis, mokslo tyrimus, pasiekti viziją, kad universitetas taptų tarptautiškiausia mokslo institucija Lietuvoje. Kartu darni plėtra neįmanoma be socialinių, humanitarinių mokslų. Jie labai svarbūs, nebekalbame apie siaurą technologinį universitetą”, – sakė rektorius.

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės generalinis direktorius Eimantas Kiudulas akcentavo, kad konkuruoti tenka ir globaliai, ir su Kauno-Vilniaus dvipoliu.

“Jei būsime greitesni, orientuosimės į modernesnius sprendimus, turime šansų”, – įsitikinęs jis.

KPA prezidentas Viktoras Adomaitis akcentuoja, kad ir vietinis verslas visada žvalgosi aplinkui, patriotizmas turi ribas, nes tai verčia daryti konkurencija.

“Mes nesame pačioje geriausioje pozicijoje, jei turi pinigų ir nori kažką statyti. Bendrom jėgom galime sudaryti sąlygas verslininkams nesižvalgyti aplinkui. Kaip verslininkas aš sunkiai įsivaizduoju, kad Klaipėda turės kokias nors perspektyvas, jei nepastatysime giliavandenio uosto. Neseniai teko grįžti iš Kinijos, vieno miesto, kuris per keletą dešimtmečių iš žvejų kaimelio virto į milijoninį miestą. Tikimės, kad 2030 metais mes tikrai neatpažinsime savo miesto”, – sakė V. Adomaitis.

Prie strategijos kūrimo prisidėjęs istorikas Alvydas Nikžentaitis akcentavo, “bendruomeniškumo dimensiją”.

“Teko dalyvauti rengiant įvairias strategijas, bet tai būdavo toks biurokratinis darbas. Šita strategija gimė aršiose diskusijose, kai buvo ir klausiama, ar nenorima iššokti aukščiau bambos. Man atrodo, kad ji yra reali. Žavi demografinė strategija – Klaipėda orientuojasi į kvalifikuotų žmonių pritraukimą. Šita strategija yra pati geriausia idėja Lietuvai, taip man sakė ne vienas žinomas žurnalistas, kurį supažindinau su šiuo darbu”, – sakė jis.

Pristatant strategiją dalyvavusi Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė teigė, kad Lietuvos migracijos politika yra reakcionistinė, kai iškylant problemai bandoma ją spręsti, o Klaipėda bando užbėgti už akių ir žiūri į ateitį.

Pramonė ir turizmas – suderinama

Žurnalistams pasiteiravus, ar neįžvelgiama prieštaravimo tarp siekio plėtoti ir turizmą, ir pramonę, Savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas teigė, kad reikėtų atsisakyti nuomonės, kad pramonė ir turizmas nesuderinama. Pasak jo, vienas iš daugelio pavyzdžių yra Tulonas.

“Į turizmą žvelgiame per paslaugų sektorių. Turi būti skatinamas aktyvusis ir sveikatos turizmas. Tam tinka ir nardymo šachta naujajame baseine, geriausias skeitparkas Sąjūdžio parke, orientacinė trasa Smiltynėje. Kompanija “Sweco” laimėjo konkursą ir atlieka planavimo darbus, kad nustatytų objektus Smiltynėje, kurie galėtų aplikuoti kurortinės teritorijos statusui. Vystant giliavandenį uostą numatomas rekreacinių objektų atsiradimas Giruliuose”, – sakė jis.

Kad pramonė suderinama su turizmu, įsitikinęs ir A. Vaitkus. Jis pateikė penkių Italijos miestelių, pripažintų UNESCO paveldu ir esančių Cinque terre regione, šalia kurio – vienas didžiausių uostų La Spezia.

“Pro šalį važiuoja traukinių sąstatai 120 km/h greičiu ir nieko. Daugiau turėtume kurti, o ne reaguoti į dirgiklius”, – sakė jis.

Su giliavandeniu uostu

V. Grubliauskas patvirtino, kad strategijoje yra numatytas giliavandenis uostas.

“Be jokios abejonės. Tai buvo vienas iš rimtesnių diskusijų objektų. Formaliai planai dar rengiami, bet šioje strategijoje visi partneriai buvo pasiruošę kompromiso manevrui. Be giliavandenio, be uosto plėtros, nebūtų racionalu ir atsakinga”, – sakė meras.

“Tikimės kelių mėnesių perspektyvoje užbaigti uosto bendrąjį planą su ketvirtąja koncepcija. Tai yra didžiulis turtas pirmiausia Klaipėdos miestui, o ne uostui. Mes jau praradome 15 metų, o Gdanskas, pasižiūrėjęs, kokią studiją padarė mums japonai, pastatė išorinį uostą, kurio projektas jau atsipirkęs ir uždirba valstybei bei miestui pinigus”, – teigė A. Vaitkus.

Nauji skrydžiai, investicijos į socialinę infrastruktūrą

Paklaustas, ką ketinama daryti, kad Klaipėda taptų viliojančia vieta gyventi ir potencialiems darbuotojams atsivežti čia savo šeimas, meras sutiko, kad vien vilioti investicijas neužtenka.

“Yra visas kompleksas. Natūralu, kad tokia strategija tuo pat metu diktuos užduotį savivaldai gerinti socialinę infrastruktūrą, kad būtų tikras, nuoširdus traukos centras. Įmanoma turėti patrauklias sąlygas kurti, reziduoti, kad ir menininkams. Buvusio policijos komisariato transformacija yra vienas iš nedidelių pavyzdžių, kurių dar bus daug”, – sakė V. Grubliauskas.

“Jauniems žmonėms iš tiesų reikia darželiuose vietų, reikia, kad traukinys iki Vilniaus iš čia važiuotų ne keturias, o apie dvi su puse valandos, reikia ir daugiau skrydžių. Jei kalbame, kad turime būti modernūs, manau, kad miestas turi būti su elektriniais autobusais, kurie sukurti čia. Turime išlikti miestas be kamščių. Per 20 minučių nukakti iki darbo, iki jūros yra didelė vertybė. Bet norinti iš ko gyventi, reikia ir naujų darbo vietų”, – sakė E. Kiudulas.

R. Zulcas akcentavo, kad strategijoje yra numatytos miesto pasiekiamumo didinimo priemonės, nes dabar Klaipėda kai kuriems investuotojams yra tiesiog per toli nuo pagrindinių skrydžių centrų.

“Tai ir skrydžių skaičiaus didinimas, ir išplėtimas į kitus oro uostus. Numatomas ir keltų linijų skaičiaus didinimas, pirmiausia, turint omenyje Stokholmą ir Gdanską. Tai būtų galimybė vystyti automobilinį turizmą, aplenkiant Kaliningradą”, – sakė R. Zulcas.

INFORMACIJA

Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją 2030 kuria ir įgyvendins Klaipėdos miesto savivaldybė, Uosto direkcija, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė, Klaipėdos pramonininkų asociacija ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Uostamiesčio partnerių užsakymu galimybių studiją, strategiją bei priemonių planą už beveik 148 tūks. EUR rengia tarptautinė konsultacinė kompanija „Ernst & Young Baltic“. Rengiant strategiją įsitraukė daugiau nei 100 Klaipėdos verslo, mokslo ir kitų organizacijų atstovų. 

 


    2018-02-07

    Vienas komentaras apie “Ar po 12 metų pažinsime Klaipėdą?”

    1. AvatarKlaipėdskas (IP: 88.119.118.105)

      Jūs einančius klausimus išspreskite, o ne smėlio pilis prieš rinkimus statykite.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Redakcijos adresas:
    Bangų g. 5A (3 aukštas)
    Klaipėda, LT-91250
    Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt