Vasario 17-ąją Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatys Giedriaus Kuprevičiaus operą „Prūsai“. Ketvirtadienį Klaipėdos piliavietės poternos požemyje surengtos spaudos konferencijos metu teatro vadovas Jonas Sakalauskas teigė, kad opera, kaip žanras, visada lydėjo tokią Lietuvą, kokia yra dabar, tad natūralu, kad jis yra svarbus ir dabar, minint valstybės atkūrimo šimtmetį.

Naujosios „Prūsų” versijos kūrėjai džiaugiasi jau greit dienos šviesą išvysiančiu jų darbo rezultatu ir pačiu kūrybos procesu. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Šiai progai teatrui reikėjo sugalvoti, kas būtų ir lietuviška, ir klaipėdietiška, nes Klaipėda – išskirtinis miestas. Tad natūralu, kad prisiminėme šį kūrinį. Tokio ramaus ir susitelkusio kolektyvo, kaip dabar statant šią operą, per dvejus metus man neteko matyti – jokių konfliktų, jokių priekaištų, labai draugiška atmosfera”, – sakė teatro vadovas.

Anot jo, tai yra brangiausia Klaipėdoje pastatyta opera. Investicijomis ją lenkia tik miuziklas „Čikaga“.

Dirigentas Tomas Ambrozaitis sakė galintis tik pasidžiaugti ir pasveikinti visą statytojų komandą bei padėkoti teatro vadovybei, kad buvo nuspręsta statyti iš naujo 1997 m. teatre pirmą kartą pristatytą operą.

„Nemaža dalis kolektyvo dalyvavo ir anuomet. Pavyzdžiui, Kęstutis Navulis bus tas pat Koltis. Manau, kad žiūrovui ir klausytojui bus daug klausimų, yra simbolikos. Jei žiūrovai išeis su klaustukais galvose, bus pataikyta į šimtuką”, – sakė jis.

Anot dirigento, operos režisierius Gediminas Šeduikis yra išskirtinis tuo, kad turi muzikinį išsilavinimą bei skaito ne tik operos scenarijų, bet ir partitūrą.

„Su juo prasideda nauja šalies operos režisierių era“, – teigia T. Ambrozaitis.

Pats G. Šeduikis teigė, kad operos „Prūsai“ siužetas unikalus ir vertas didžiosios scenos, nes turi „žymiai platesnį kontekstą nei pavadinimas“.

„Tai drama apie išlikimą, skirtingų kultūrų susidūrimą. Kartu apie žmones ir jų likimus. Giedriaus Kuprevičiaus sukurta opera nepavaldi laikui. Ir šiandien labai aktuali ir šiuolaikiškai skamba. Mane ta muzika jaudina. Ji laibai aukšto lygio. Nenorėjome ekranizacijos daryti su pilies bokštais, šarvais. Norėjome išsivalyti nuo nereikalingų daiktų, pasilikome tik tai, kas mums svarbiausia. Kad į pirmą planą ištrauktume dramą. Dviejų žmonių, dviejų kultūrų, pasaulėžiūrų susidūrimą. Žiūrėjau ne kaip į istorinę dramą, o kaip į dramą”, – sakė režisierius.

Spektaklio kostiumai spaudos konferencijos metu nebuvo pademonstruoti. Juos kūrusi dizainerė Sandra Straukaitė teigė, kad buvo naudojami labai modernūs audiniai, kai kurie jų – primenantys šarvus.

Operos pagrindinio herojaus Herkaus Manto partiją atliks baritonai – Mindaugas Rojus ir Steponas Zonys. Kristina naujajame spektaklyje taps Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primadona, „Auksinį scenos kryžių“ pelniusi bei antrą kartą metų solistės titulu apdovanota Viktorija Miškūnaitė ir viena geriausių uostamiesčio muzikinio teatro solisčių vadinama Rasa Ulteravičiūtė. Kas dainuos premjeroje, išlieka intriga iki premjeros.

Pagal G.Kuprevičiaus planą pagrindinis Herkaus Manto vaidmuo buvo sukurtas specialiai tenorui Virgilijui Noreikai, o dabar jį atliks baritonai.

„Aš tą vaidmenį kuriu naujai. Techniškai tikrai sunku išpildyti”, – sakė S. Zonys, kuriam šis Herkus Mantas pirmas pagrindinis dramatinis vaidmuo operoje.

Anksčiau šiam atlikėjui teko atlikti pagrindinių vaidmenų, tačiau ne dramose.

Teigiama, kad vasario 17-ąją į atgimusios operos „Prūsai“ premjerą atvyks ir kompozitorius G.Kuprevičius, o kovo 22 d. opera bus rodoma Kaune, Girstučio kultūros ir sporto centre. Operą „Prūsai“ norima parodyti kuo platesniam žiūrovų ratui – kiek tik leis lėšos, planuojama važinėti po Lietuvą, nes toks yra ir įsipareigojimas gavus dalinį valstybės finansavimą.

ISTORIJA

1997 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatyta G. Kuprevičiaus opera buvo pirmoji lietuviška opera istorine-patriotine tematika Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo. Tąkart ji buvo dedikuota pirmosios lietuviškos knygos autoriui Martynui Mažvydui, paminklo Lietuvininkų aikštėje atidengimo proga. Pagrindinio herojaus Herkaus Manto partiją, specialiai jam skirtą, atliko vienas žymiausių šalies operos atlikėjų tenoras Virgilijus Noreika. Operai dirigavo Klaipėdos miesto kultūros magistras, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiaus savininkas Stasys Domarkas.

1972 m. Giedrius Kuprevičius sukūrė muziką režisieriaus Marijono Giedrio dviejų serijų filmui „Herkus Mantas“ pastatytą pagal garsiąją to paties pavadinimo Juozo Grušo dramą. Taip kai kurie kino filmo „Herkus Mantas“ fragmentai buvo transformuoti į operos „Prūsai” muziką.