Savivalda – teisė ir laisvė, kuri demokratinėse visuomenėse niekada neturės šimtaprocentinio bendruomenės pasitikėjimo, todėl vietinės valdžios darbą visada lydės piliečių niurzgėjimas. Tai – savotiška kontrolės forma, o priežiūros funkcija pavesta profesionalams, bet ir šie atrodo įtartini. Klaipėdos savivaldybės kontrolierė Daiva Čeporiūtė tikina, kad didžioji dalis auditorių darbo masėms yra nematoma, o įstaigose sulig kiekviena diena vertinamas ir suprantamas vis labiau, nors vis dar susiduriama su pasenusiu požiūriu.

Daiva Čeporiūtė.

Savivaldybės kontrolierės teigimu, auditoriai biudžetinėse įstaigose šiandien dažniausiai pasitinkami kaip pagalbininkai, tačiau pasitaiko atvejų, kai jie sutinkami tarsi priešai, nors vienintelis jų tikslas – išsiaiškinti ir patarti, ką daryti, kad visos Klaipėdos resursai būtų naudojami dar išmintingiau.

Pastebima, kad kai kuriose srityse dar dirbama iš inercijos – nepaisoma besikeičiančio pasaulio, o darbo pagrindas – dar praėjusiame šimtmetyje susiformavę įstaigų įpročiai. Todėl problemos kartais dingsta pakeitus ne priemones, o požiūrį.

Apie tai – pokalbis su D. Čeporiūte.

Iš esmės Jūsų tarnybą išlaiko tie, kuriuos Jūs kontroliuojate. Ar tai normalu?

Esame biudžetinė įstaiga finansuojama iš savivaldybės biudžeto ir tai neretai mėgsta akcentuoti opozicijos politikai.

Mes esame tie, kurie pirmieji, atlikdami auditus savivaldybių administracijose ir kontroliuojamose įmonėse bei viešosiose įstaigose, pastebime trūkumus tiek valdant finansus, tiek nepakankamai efektyviai vykdant veiklą.

Savivaldybių kontrolierių asociacija (SKA) vienija savivaldybių kontrolierius ir savivaldybių kontrolės ir audito tarnybas. Asociacijos misija – koordinuoti asociacijos narių pastangas padedant savivaldybėms vykdyti biudžeto ir turto kontrolę, skatinant aukščiausių finansų valdymo standartų įgyvendinimą savivaldos sektoriuje ir efektyvų viešųjų paslaugų teikimą visuomenei, koordinuoti narių veiklą dalinantis patirtimi ir siekiant profesionalumo, taip pat atstovauti asociacijos narių bendriesiems interesams.

Mes esame nešališki, nepriklausomi, nepolitikuojame. Pradedant atlikti auditą kiekvienas darbuotojas privalo pasirašyti nešališkumo deklaraciją.

Vertinant iš Jūsų profesinės pozicijos – ar Klaipėdoje jaučiatės nepriklausoma, ar galite dirbti taip, kaip atrodo geriausia, be įtakų ir trukdymo?

Klaipėdoje dirbu jau 6 metus, galiu drąsiai sakyti, kad čia yra visos sąlygos būti nepriklausoma, užtektinai laisvės, manau, kad nuo asmenybės priklauso, kaip ja naudotis.

Galiu pasidžiaugti ir teigti, kad Tarnybos veiklos gerinimo galimybės yra tada, kai yra stipri komanda. Ir man atėjus į šias pareigas 2012 metais tarnyboje buvo įvestas teisininko etatas. Savivaldybės tarybai tenka pareiga nustatyti valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių tarnyboje ir skirti šiai tarnybai tokį finansavimą, kuris atitiktų savivaldybės kontrolės institucijos statusą, vykdomas funkcijas ir atsakomybę.

Tarnyba kiekvienais metais iki lapkričio 15 dienos teikia savo Tarnybos veiklos planą tvirtinti Kontrolės komitetui. Plano rengimui kasmet dažniausiai sulaukiama pasiūlymų iš Kontrolės Komiteto narių.

Iki šiol prioritetas buvo finansiniai auditai, tačiau šioje srityje per pastaruosius metus reikalai pastebimai pagerėjo, nuo šiol vis daugiau laiko norėtumėme skirti teisėtumo ir veiklos auditui.

Kitaip tariant, biudžetinės įstaigų buhalterija – jau tvarkinga, dabar reikia patikrinti, kaip jie organizuoja savo veiklą?

Kai kurios mažosios savivaldybės įstaigos, tokios kaip mokyklos ar darželiai, anksčiau kontrolieriaus bijodavo būtent dėl galimų neatitikimų balansuose, tačiau dabar jos puikiausiai tvarkosi. Dabar mūsų tikslas – per metus patikrinti bent vieną iš didžiųjų savivaldybės kontroliuojamų įmonių: šiuo metu baigiamas „Klaipėdos autobusų parko“ veiklos auditas, planuose – „Klaipėdos vanduo“, „Klaipėdos energija“. Noriu pabrėžti, kad tyrimai yra didelių apimčių, jie užtrunka ir išvadų tenka palaukti, ribotos ir mūsų pajėgos.

Tarnybos  prioritetinės  veiklos sritys yra atliekamų darbų nauda visuomenei, jos didinimas, kad būtų profesionaliai atliekami auditai, tarnyba turi užtikrinti darbo kokybės tobulinimą bei konstruktyvų bendradarbiavimą su Valstybės kontrole, kitų Kontrolės ir audito tarnybų darbuotojais. Nuolat vyksta susitikimai, bendradarbiavimai su kolegomis iš kitų miestų, pasidalijama atliktų auditų praktika.

Kas matyti, kai žvelgiate plačiau? Gal galite paminėti atvejį, kuris privertė Jus aiktelti?

Su tikrai išskirtine situacija susidūrėme gavę skundą apie buvusioje A. Rubliovo mokykloje veikusią cerkvę. Ji tarsi neegzistavo, nors iš tikrųjų veikė. Pati po darbo sėdau ant dviračio ir važiavau pažiūrėti. Tik taip buvo galima įsitikinti, kad ji iš tikrųjų yra.

Dvasininko pareigas šiuose maldos namuose ėjo minėtos mokyklos direktorius. Šis atvejis buvo išskirtinis ne tik mūsų praktikoje, bet ir visoje Lietuvos auditorių bendruomenėje.

Kitą situaciją fiksavome Trilapio gatvėje esančios viešosios pirties valdomoje savivaldybės įmonėje – ji prekiavo alkoholiniais gėrimais – alumi. Tai ne tik prasilenkė su teisės aktais, bet ir įstaigos deklaruojamu sveikatingumu. Vadovai buvo labai nustebę –metai iš metų buvo prekiaujama, o dabar kažkas ateina ir sako, kad negalima.

Dažnai girdite tokius pasiteisinimus – darome taip, nes nuo seno daroma?

Toks požiūris tikrai egzistuoja. Yra išlikęs požiūris, kad veikiama ne pagal nustatytą tvarką, o pagal per dešimtmečius nusistovėjusius įpročius, todėl permainos yra būtinos.

O požiūris į auditorių ar keičiasi?

Kai atsirenkame tikrinamą įstaigą, pirmiausiai ją informuojame, antras žingsnis – susitinkame su jos kolektyvu pokalbiui.

Pasitaikė atvejų , kai po tikrinimo etapų ne kartą pasitraukė įstaigų buhalteriai, nors iš pradžių atrodė, kad įstaigoje viskas yra gerai, bet paaiškėja, jog  buhalteriai turėjo didžiulį vadovų pasitikėjimą bei įgaliojimus. Pavyzdžiui, kartą buvo nustatyta, kad buhalterė sau tikrai nekuklų ir išskirtinį atlyginimą persivedė. Pasirodo, jauna moteris tokiu būdu bandė gauti pinigų savo naudai. Jau keletą metų tokių atvejų jau nebepasikartoja.

Beje, savo įgaliojimus vadovai buhalteriams neoficialiai perduoda neretai, minėtas atvejis tikslinėje auditorijoje plačiai nuskambėjo, tikiuosi, kad direktoriai padarė atitinkamas išvadas. Mes tai vadiname gerąja praktiką, nors iš esmės – nieko čia gero. Mūsų darbas parodyti trūkumus, neatitikimus, problemas ir jas spręsti, o ne bausti.

Žinoma, pagal mūsų užfiksuotą informaciją veiksmų gali imtis teisėsauga.

Apibendrinant galiu pasakyti, kad požiūris į auditorių keičiasi, dažniau sutinkami kaip pagalbininkai, o ne kaip priešai.

Vienos įstaigos vadovas, vos mums įžengus vidun, paklausė: „Kada turiu trauktis?“

Kiek svarbūs žmogiškieji ištekliai, jų kaita kontrolės ir audito tarnyboje?

Pradėjus dirbti Klaipėdoje mano tikslas buvo komandinis darbas. Be stiprios ir pasitikinčios komandos nebūtų darbo kokybės.

Džiaugiuosi, kad pavyko suformuoti puikią komandą, nors iš pradžių ne visi tarnybos darbuotojai palankiai žiūrėjo į mano idėjas, permainas – kai kurių reakcijos buvo akivaizdžiai priešiškos.

Mūsų požiūris taip pat privalo keistis, prisitaikyti prie laikmečio ypatumų.

Neseniai viena ilgametė darbuotoja tarnybą paliko – ji tiesiog išėjo dirbti į privatų sektorių dėl geresnio atlygio. To neišvengsi, kaip ir kiekvienoje darbovietėje profesionalo praradimas ir darbuotojų kaita jaučiasi.

Viešoje erdvėje dažnai girdima apie galimus savivaldai žalingus neskaidrius viešuosius pirkimus, įtartiną ES lėšų panaudojimą. Kiek esate įsigilinę į šiuos procesus, kiek turite galių?

Mes kontroliuojame tai, kas pagal savo kompetenciją numatyta mūsų veiklos plane.

Tačiau mes į visa tai žiūrime kitu kampu, matome kitas problemas savivaldybės biudžetinėse įstaigose. Pirmiausiai, trūksta šias sritis išmanančių darbuotojų. Pavyzdžiui, viešieji pirkimai priskiriami ūkvedžiui.

Neturėdamos viešųjų pirkimų specialistų mažos įstaigėlės kopijuoja sudėtingas pirkimų taisykles iš ministerijų ar kitų didžiųjų įstaigų ir taip save įspraudžia į begalinių taisyklių ir reikalavimų rėmus, vargsta juos įgyvendinant. Viską galima padaryti tikrai paprasčiau, tačiau trūksta žinių. Todėl papildomos problemos sukuriamos to visiškai nesiekiant.

Kuriose srityse Klaipėdoje dar reikia esminių permainų?

Anksčiau susidūrėme su netinkamu požiūriu į inventorizaciją tiek mažosiose įstaigose, tiek visame mieste, dėl to su savivaldybe buvo kilęs nemažas ginčas. Mes siekėme, kad būtų įvertintas ir apskaitytas visas miesto turtas.

Pavyzdžiui, žaliesiems Klaipėdos plotams – parkams, skverams – kasmet skiriamos nemažos lėšos, tačiau jie niekur neatsispindėjo kaip turtas. Privaloma netgi žinoti, kiek mieste yra medžių.

Kita turto sritis – infrastruktūra: tarkime, kelio remontui leidžiami pinigai, bet savivaldybės turto balanse joks kelias neegzistuoja, o tokia situacija sudaro galimybes atsirasti didžiuliams neaiškumams.

Buvo ginčų, tačiau procesas šiuo metu vyksta kur kas geriau, nei anksčiau.

Padarėte Klaipėdą turtingesne?

Rezultatą tikrai matome ne tik mes, bet ir savivaldybė, nors žinome, kad dar yra daug sričių, kurias reikia tobulinti.