[vc_row][vc_column][vc_column_text]Šį šventinį savaitgalį Lietuvos jūrų muziejaus lankytojai galės susipažinti su „nuoga”, unikalia vienintelio tarpukario Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona” trispalve – vėliau, nuo gegužės vidurio ji bus eksponuojama specialiame įvalkale.

Į muziejų atkeliavusi trispalvė yra galbūt net vienintelė tarpukario Lietuvos kariuomenės vėliava, neatitekusi sovietams.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Šią istorinę vėliavą išsaugojo JAV gyvenantis lietuvis kolekcininkas Henris Gaidis, perėmęs ją iš paskutiniojo Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ vado Povilo Labanausko rankų.

1940 m. liepos pabaigoje laive „Prezidentas Smetona“, tuomet jau pervadintame „Pirmūnu”, pradėjus šeimininkauti sovietinei įgulai, trys jo  karininkai – laivo vadas Povilas Labanauskas, Vytautas Kuizinas ir Ričardas Bernardas Nakas – nedidele karinėms jūrų pajėgoms priklausiusia jachta išplaukė iš Šventosios uosto į Klaipėdą, kur buvo internuoti. Su savimi jie pasiėmė ir laivo trispalvę.

Pasak muziejaus istoriko Romualdo Adomavičiaus, pasiimtoji vėliava, ko gero, buvo atsarginė. Tokio tipo trispalvės buvo pagrindinės ir keltos tuomet, kai laivas būdavo prisišvartavęs prie kranto.

Pagal užsakymą Karaliaučiuje buvo pagamintos 33 laivo vėliavos: dvi didžiosios (2 x 3 m), šešios mažosios (1,3 x 2 m). Ant sugrįžusios į Klaipėdą antrosios pusės yra vokiškas užrašas „Kriegs – Flg. Litauen 2,0 x 3,0”.

Vėliavos pagrindas – tautinė trispalvė: viduryje – geltoname ir žaliame lauke – raudoname skyde – aukso spalvos Vyčio kryžius. 

Muziejaus direktorė Olga Žalienė pasakojo, kad H. Gaidis iš pradžių mezgė kontaktus su Karinėmis jūrų pagėjomis, tačiau jie kažkaip nutrūko. Apie tai vėliau prisiminė muziejaus istorikas Romualdas Adomavičius jaunesnysis, kai buvo pradėta svarstyti, kaip reikėtų paminėti 100-ąsias valstybės atkūrimo metines. Ir gana greitai, pasitelkus į pagalbą ir Lietuvos diplomatus JAV, su kolekcininku buvo pasiektas susitarimas dėl laikino vėliavos eksponavimo Lietuvoje. Ji buvo parsiųsta diplomatiniu paštu ir praėjusią savaitė Užsienio reikalų ministerijoje perduota muziejui.

„Iškart po ceremonijos nuskubėjome į šalia esantį restauravimo centrą. Vėliavą apžiūrėjusios restauratorės labai nustebo, kad ji yra ne susiųsta iš skirtingų spalvų audinio, o dažyta. Ji gana gerai išsilaikiusi, tačiau yra ir nuo kandžių nukentėjusių vietų. Netrukus restauratorės turėtų atvažiuoti ir sutvarkyti vėliavą, paruošti ją nuo gegužės 18-osios eksponuoti specialiame permatomame įvalkale. Kartu bus parengta ir paroda apie laivą. O šį šventinį savaitgalį muziejaus lankytojai ją galės pamatyti dar „nuogą”, – sakė O. Žalienė.

Muziejaus Viešujų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėja Nina Puteikienė sakė, kad šventinį savaitgalį muziejaus lankytojams bus padovanotos popierinės parsivežtos trispalvės kopijos ir specialūs atvirukai, kuriuos trumpai papasakojama ir vėliavos istorija. Didesnėmis tokiomis vėliavėlėmis ketina prekiauti muziejaus suvenyrų parduotuvė.

O. Žalienė sakė, kad H. Gaidis buvo maloniai nustebintas tokiu susidomėjimu jo išsaugota vėliava, tad vasarą, kai jis planuoja lankytis Lietuvoje, su juo bus kalbama apie galimybę įsigyti šią trisplavę.

„Kolekcininkas turi išsaugojęs ir Povilo Labanausko kardą, ir aprangą, ir apdovanojimus. Tai – neįkainojami eksponatai, liudijantys Lietuvos karinio jūrų laivyno istoriją”, – sakė direktorė.

ISTORIJA

1935 m. rugpjūčio 1 d. kariuomenės vado generolo Stasio Raštikio įsakymu buvo įsteigtas Lietuvos karinis laivynas. „Prezidentas Smetona“ dar 1927 m.  už 272 225 litus buvo nupirktas iš Vokietijos ir tarnavo kaip pasieniečių laivas. Jis buvo pastatytas 1917 m. Gestemiundėje kaip minų naikintojas M-59. 

Karo laivo vadu buvo paskirtas jūrų kpt. Antanas Kaškelis, artilerijos karininku – ltn. Povilas Labanauskas (1908-1999), inžinieriumi-mechaniku – Antanas Darginavičius, o navigacijos karininku – Vytautas Kuisinas.

1939 m. kovo 22 d. Klaipėdos kraštas atiteko Vokietijai. Jau kitą dieną vieninteliam Lietuvos karo laivui, šešiems pakrančių apsaugos laivams ir prekiniams laivams teko išplaukti iš uosto. Laivas „Prezidentas Smetona“ buvo nuplukdytas į Liepojos uostą, nes Šventosios uostas nebuvo pritaikytas tokio dydžio laivams. 1939 m. gruodžio 1 d. jūrų kapitonas A. Kaškelis, sulaukęs 60 metų, buvo atleistas iš tarnybos karo laive. Laikinu vadu buvos paskirtas kpt. ltn. P. Labanauskas.

Karinių jūrų pajėgų archyvo nuotr.

Po 1940 m. Lietuvos okupacijos SSRS karinė vadovybė pareikalavo, kad karo laivas „Prezidentas Smetona“ su visa įgula taptų jai pavaldus, pakeistų pavadinimą ir iškeltų raudoną vėliavą. 1940 m. birželio 19 d. laivas pakeitė pavadinimą, raidės „Smetona” buvo nukaltos ir laivas tapo „Prezidentu”. 

1940 m liepą laivas pervardintas „Pirmūnu”, vėliau gavo „Korall“ vardą ir buvo atiduotas tarybiniam Baltijos laivynui. Antrojo Pasaulinio karo metu laivas dalyvavo kovose su vokiečiais, kol 1945 m. sausio 11 d. užplaukęs ant minos nuskendo Suomių įlankoje, netoli Talino.

Pernai liepą Klaipėdos universiteto mokslinė ekspedicija už 5 jūrmylių nuo Estijos krantų, 70-75 m gylyje, aptiko nuskendusį laivą.

Henry Gaidis – lietuvių emigrantų šeimos iš Baltimorės palikuonis. Jam teko bendrauti su P. Labanausku, kuris perdavė aktyviam JAV lietuvių bendruomenės nariui savo asmeninius daiktus (pvz. karinę uniformą), atsigabentus karo metu iš Lietuvos.

Apie 1990 m. Henry Gaidis vėliavą įsigijo ginkluotės aukcione Merylando valstijoje, kurioje ilgą laiką gyveno buvęs laivyno komandoras leitenantas. Kolekcionierius neabejoja, kad tai tarpukario karo laive „Prezidentas Smetona“ 1935 m. pirmą kartą iškelta vėliava. Paties P. Labanausko jis nedrįso paklausti apie šios vėliavos likimą, manydamas, kad buvęs jūrų karininkas buvo priverstas su ja atsisveikinti dėl finansinių sunkumų.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”18460,18462,18461,18471,18465,18464,18470,18469,18467,18466,18468″ img_size=”full”][/vc_column][/vc_row]