P0

Mums rašo

Knyga, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui (1)

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2018-02-13


Klaipėdos pagyvenusių žmonių asociacijos narys, savo veiklą vystantis Klaipėdos nevyriausybinių organizacijų taryboje, Stasys Miliukas pirmąją knygą „Giminės ir ne tik“ išleido 2015 metais. Neseniai dienos šviesą išvydo jo kitas leidinys “Nuo senovės ir viduramžių iki Žalio Velnio”, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Knygos “Įžanginiame žodyje” autorius rašo:

“Susidomėjimą Lietuvos istorija paskatino Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis ir artėjantis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis. Kruopščiai išanalizavęs daugelį istorinių publikacijų ir leidinių, pateikiau mūsų šalies vystymosi sanklodą, reikšmingus istorinius įvykius, pradedant nuo įtikinamų lietuvių kilmės ir Lietuvos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose versijų. Lietuvos kelias į krikščionybę ir europinę bendruomenę per ilgus jos gyvavimo šimtmečius buvo ne kartą nutraukiamas svetimųjų invazijomis, okupacijomis, nulemtas galingųjų interesais. Pateiktos temos skiriamos apibrėžti ryškiausius Lietuvos istorijos kontūrus, patriotinio pasididžiavimo vertus įvykius, faktus ir žmones, priminti skaudžius politinius, karinius, represinius kruvinus įvykius, tekusius Lietuvai šimtmečių sūkuryje”.

Knygoje pateiktas ne tik buvusių garbių Lietuvos valdovų, didžiųjų kunigaikščių, indėlis į šalies vystymą, plėtojimą, gynybą, bet ir kai kurių jų šeimos narių (motinų, dukterų, sutuoktinių), kaip antai Onos, Vytauto žmonos, Elžbietos Habsburgaitės, Bona Sforcos, Aldonos Onos,  Danutės Onos, Onos Jogailaitės, Barboros Radvilaitės ir kt. pastangos ir tam tikra prasme pagalba savo iškiliems vyrams jų įvairiapusiškame gyvenime, sudėtingoje kasdienybėje. Paliestos lietuvių kautynių peripetijos (kai kurių – nuodugniai, kitų – fragmentiškai) sukilimuose prieš carinės Rusijos valdžią, taip pat Saulės, Žalgirio, Oršos, Klecko,Vorsklos, Pabaisko mūšiuose, Septynerių metų kare, Mėlynųjų Vandenų kare, Šiaurės kare, Pirmajame ir Antrajame pasauliniuose karuose. Paminėtina, jog Septynerių metų karas, Šiaurės karas ir kt. viduramžiu vyko ir buvusios Mažosios Lietuvos teritorijoje.

Nušviestas lietuvių gyvenimo laikotarpis Abiejų Tautų Respublikoje, carinės Rusijos imperijos ir Sovietų Sąjungos sudėtyje ir lietuvių tautos pastangos išsivaduoti iš svetimųjų jungo.

Pateiktos tarpukario Lietuvos prezidentų asmenybės, senosios Lietuvos sostinių, didžiųjų šalies miestų, apskričių ir rajonų (savivaldybių) centrų istorinės ir kultūrinės ištakos. Itin plačiai pateikiama Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Jonavos, Kėdainių miestų, taip pat Vilniaus ir Klaipėdos kraštų vystymosi istorinė ir kultūrinė raida.

Gyvojo liudininko prisiminimuose nušviestos Antrojo pasaulinio karo ir pokario laikotarpiu Lietuvos partizanų pasipriešinimo kovos prieš sovietų valdžią, vadovaujant Jonui Misiūnui – Žaliam Velniui, Didžiosios Kovos Apygardos vadui. Taip pat pateiktos antisovietinio pogrindžio kovos Klaipėdos krašte.

Genealogija – istorijos dalis. Tiesiog buvo nepaprastai įdomu panirti į senų dokumentų pasaulį, prisiliesti prie autentiškos giminės istorijos, kurią, kaip ir daugelis iš mūsų, žinome labai paviršutiniškai. Be abejonės, šis darbas reikalauja kruopštumo, preciziškumo, kantrybės.

Kada ir kaip būtų keista, bet daugiau tvarkos archyvuose atsirado ne sovietiniais, bet dar carinės Rusijos laikais, tuomet archyviniai dokumentai buvo unifikuoti. Iš archyvinių dokumentų galima sužinoti įdomios informacijos apie protėvius, luomą, kam kaimas priklausė – ar žemė buvo valstybinė, ar bajoro, informacijos apie ūkį, jo dydį ir pan. Tarpukario dokumentuose galima surasti pasus, nuotraukas, kariuomenės dokumentus, jei vyras joje tarnavo. Visais laikais pasitaikydavo ir nesantuokinių vaikų – kai kuriais laikotarpiais mažiau, kai kuriais – daugiau. Sakykim, užėjus Napoleono armijai, jų buvo tiesiog pasipylę. Tikėtina, kad to laikotarpio nesantuokiniai vaikai galėjo turėti prancūziško kraujo. Tačiau bėda ta, jog tokių vaikų gimimo metrikuose nepateikiama jokių duomenų apie vaiko tėvą, juose yra tik motinos vardas ir pavardė, tad iškart nutrūksta viena giminės šaka.

Genealoginio medžio lajų vainikuose pavyko aprėpti 321 metų laikotarpį nuo Lietuvos ir Lenkijos Abiejų Tautų Respublikos laikų. Dviejų dalių genealoginį medį sudaro dešimties kartų 165 žmonės.

Artėja šimtosios Lietuvos valstybės atkūrimo metinės. Koks gi turėtų būti tautos vienybę įamžinantis paminklas? Vytis buvo mūsų tautos vedlys ištisus šimtmečius. Jeigu ne sostinėje Vilniuje, tai laikinoje sostinėje Kaune, tikėkime, iškils didingas paminklas – Vytis.

Kristina Buslajeva, Klaipėdos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė


    2018-02-13

    Vienas komentaras apie “Knyga, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui”

    1. AvatarGerai (IP: 88.119.39.225)

      kad mūsu laikais kiekvienam durniui yra galimybe išleisti knyga.taiir leidžiam.Tonom.Ir labai apmaudu kad nėra institucijos kuri nubaustų už istorijos iškraipymus, įvykių ,,užmiršimus”, nebūtu dalykų sugalvojimus ar šališką praeities atvaizdavimą.Tai ir rašo nuolat gausiai susibūre beretnikai:D) iš serijos,,negerirusulaikainegeri”

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt