Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2018-02-15 |
[vc_row][vc_column][vc_column_text]Ketvirtadienį Klaipėdoje nušvito gatvės ir skverai – mieste prasidėjo ketvirtasis „Šviesų festivalis“. Ypač daug žmonių traukia į Turgaus gatvę ir Teatro aikštę, kur stovi svarbiausias šių metų festivalio akcentas – įspūdingi „Šimtmečio vartai“.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Tris šventinius vakarus, vasario 15–17 d., 18–23 val. vyksiantis festivalis kviečia atrasti tris dešimtis šviesos projektų ir meninių idėjų.
„Mes klaipėdiečiai, miesto svečiai, ne tik pirmieji, bet ir ko gero vieninteliai, į antrąjį valstybės šimtmetį žengdami pro šiuos vartus, jį pasitiksime šviesiausiai visoje Lietuvoje. Linkiu, kad antrasis valstybės atkūrimo šimtmetis būtų sėkmingas kiekvienam iš mūsų, būtų ypatingas mūsų valstybei. O šiandien čia, šioje aikštėje, linkiu gražaus ir smagaus vakaro ir nuostabios festivalio pradžios su ypatingais žodžiais – „aš tikrai myliu Lietuvą, bet ar mylit ją jūs?“, – atidarydamas festivalį sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
Po Klaipėdos mero žodžių pagrindinis festivalio akcentas nušvito spalvomis ir pasigirdo pirmieji Marijono Mikutavičiaus dainos „Ar mylit ją jūs?“ akordai. Gerai žinomos patriotinės dainos žodžiais įkvėpti, festivalio atidarymą ir artėjantį šimtmetį, festivalio svečiai palydėjo gausiais plojimais. Įspūdingą šviesos ir muzikos reginį sudaro septyni kūriniai, tarp kurių ir tokie pasauliniai hitai kaip „Queen“ su „We Will Rock You“ ir „Under Pressure“, Michael Jackson „Earth Song“, „Imagine Dragon“ su kūriniu „Believer“ ir kiti. Visus šventinius vakarus, septyni muzikos takeliai skambės su 15 minučių pertrauka.
Pagrindinė festivalio lokacija ir šį kartą išlieka senamiestis, tačiau dalis projektų yra ir kitose miesto dalyse – „Bermudų trikampis“, Eduardo Balsio menų gimnazijos, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos projektai.
Be italų menininko projekto, Klaipėdoje šiemet šviečia ir Latvijos bei Suomijos menininkų darbai. Danės skvere įsikurė Suomijos menininko Alexander Reichstein projektas – „Jie buvo čia“. Anot projekto autoriaus, šviesos instaliacija pristato idėją, jog visi anksčiau čia gyvenę žmonės neišnyksta be pėdsakų: jie esti tol, kol juos prisimename ir įsivaizduojame. Instaliacijoje – 40 švytinčių figūrų, kurios „atgaivinamos“ šiuolaikinėje aplinkoje.
Šviesos ir vaizdo projektu „Kaukė – karnavalas“, ne pirmus metus festivalio programą papildo ir Latvijos menininkas Janis Petersons. Šį kartą dinamiška ir spalvinga instaliacija įsikurė aikštelėje prie Neringos skulptūros (Kūlių vartų g.). Instaliacijos centre – karnavalinė kaukė, kuri šviesų ir vaizdų dėka kviečia mus panirti į įvairiausių pasaulio karnavalų emocijas. Antrasis autoriaus projektas nušviečia pietinę miesto dalį – žaisdamas atspindžiais papildys „Bermudų trikampis“.
Su Lietuvos 100-čiu sutampantis Klaipėdos „Šviesų festivalis“ įkvėpė ir festivalio projektus kuriančius menininkus. Festivalio metu Lietuvos Trispalvės spalvomis, kelioms valandoms arba dienoms, nusidažys daugelis instaliacijų.
Ant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro bokšto įsižiebė „Lietuvos valstybės simboliai“ – primindama istorinį faktą, kad 1988 m. spalio 20 d. ant teatro bokšto buvo iškelta Lietuvos Respublikos trispalvė. Parkelyje prie Dangės krantinės nušvito šviesų instaliacija „Šimtmečio laiko juosta“, pristatanti Klaipėdos istorijos datas šimtmečio šviesoje – 4 istorinius laikotarpius.
Skvere prie burlaivio „Meridianas“ – interaktyvi vaizdo projekcija-žaidimas. Įkvėpti šimtmečio spalvų, žaidimo sumanytojai kviečia mažus ir didelius tapti kūrėjais, žaisti ir judėti, prisiminti arba susipažinti su legendiniu žaidimu „Tetris“.
Teatro aikštėje šį kartą – „Pramogų erdvė“. Aikštės centre – fotosienelė „Lietuva“.
Jūrišku indėliu „Šviesų festivalį“ papuoš Lietuvos aukštosios Jūreivystės mokyklos, šiais metais mininčios įkūrimo 70-metį, renginiai. Šalia mokyklos (Kanto g. 7) pasitinka „Laivų karavanas“ ir trispalve nušvitę langai. Vasario 15–16 vakarais, šalia LAJM esantys studentų namai taps „Šimtmečio švyturiu“.
Martyno Vainoriaus, Palmiros Mart, Andriaus Pelakausko, Vytauto Petriko, Domo Rimeikos nuotraukos[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”18891,18892,18893,18894,18895,18896,18897,18898,18899,18901,18902,18903,18904,18905,18906,18907,18908,18909,18886,18880,18879,18878,18877,18876,18936,18937,18939,18943,18940″ img_size=”full”][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_video link=”https://www.youtube.com/watch?v=qsQTSq3ytCs&feature=youtu.be” align=”center”][/vc_column][/vc_row]
https://youtu.be/nJdfx0mXadU