Klaipėdos savivaldybės Saugaus eismo komisija pritarė siūlymui ant miesto viadukų įrengti kintamos informacijos ženklus.

Elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai veikia kaip vaizdo ekranai, kuriuose rodomi greičio ribojimo ir įspėjamieji kelio ženklai, padedantys vairuotojams įvertinti situaciją ir pasirinkti saugų greitį.  Susisiekimo ministerijos nuotr.

Pasak idėją pristačiusio Klaipėdos vicemero Artūro Šulco, skaudžiausios avarijos ir pernai mieste įvyko būtent ant viadukų, kai staigiai pasikeitus oro sąlygoms žuvo ir žmonės.

„Siūlome ant trijų tiltų ir viadukų įrengti kintamos informacijos ženklus, kurie galėtų operatyviai pateikti informaciją. Prie jų, kaip ir stacionarių nepriprastų ir vairuotojų akis”, – sakė A. Šulcas.

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” direktorius Gintaras Neniškis kartu pasiūlė išnagrinėti galimybę įrengti ir priešpriešinio eismo juostas skiriančius atitvarus, nes žmonių gyvybes nusinešusios avarijos įvyko būtent, kai vienas iš automobilių išvažiavo į priešingo eismo juostą.

Tokie ženklai vis dažniau įrengiami ir šalies keliuose. Anot Susisiekimo ministerijos, jie yra pažangus eismo valdymo būdas, kai leistinas greitis ribojamas pagal susidariusią situaciją.

Elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai veikia kaip vaizdo ekranai, kuriuose rodomi greičio ribojimo ir įspėjamieji kelio ženklai, padedantys vairuotojams įvertinti situaciją ir pasirinkti saugų greitį. Kartu su elektroniniais ženklais taip pat diegiami ir jutikliai, stebintys eismo srautus konkrečiose kelio vietose. Oro sąlygų stebėjimo įranga fiksuoja kelio dangos būklę, dangos temperatūrą, vėjo stiprumą ir kitus parametrus. Minėti įrenginiai sudaro vieną bendrą greičio valdymo ir perspėjimo sistemą. Įvertindama eismo sąlygas konkrečioje kelio dalyje, išmanioji sistema pagal nustatytus automatinio veikimo algoritmus gali riboti leistiną greitį.

Pirmoji tokia greičio valdymo sistema Lietuvoje įdiegta 2014 m. prie Jakų žiedinės sankryžos Klaipėdoje.

2015-aisiais dvi sistemos su elektroniniais ženklais  įrengtos Kaune, Islandijos plente, ir vakariniame Kauno aplinkkelyje. 2016 m. pradėjo veikti dvi elektroninių ženklų sistemos – įspėjimo sistema Nidoje, eismo dalyvius informuojanti apie Smiltynės perkėlos darbo grafiką ir spūstis prie perkėlos, ir greičio valdymo ir įspėjimo sistema magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 279 kilometre.

Įsitikinus kintamos informacijos kelio ženklų efektyvumu, pernai greičio valdymo ir įspėjimo sistemos įrengtos dar trijose Lietuvos kelių vietose: kelio A5 Kaunas–Marijampolė 19 km bei magistralės A2 Vilnius–Panevėžys 57,2 km ir 103,5 km, šiemet – šios magistralės 95,88 km ir 110,31 km. O šiemet sausį du ženklai įrengti magistralėje A2 Vilnius–Panevėžys (95,88 km ir 110,31 km).

Pirmasis elektroninis kelio ženklas, reaguojantis į eismo situaciją, buvo įdiegtas 1996 m. Kalifornijoje (JAV), vietovėje, kur žiemą dažnai kildavo rūkas. Šis kelio ženklas įspėdavo vairuotojus apie prastą matomumą ir, esant būtinybei, ribodavo greitį. Šiuo metu tokios sistemos veikia daugelyje valstybių. Dažniausiai jos diegiamos pavojingose kelių vietose, taip pat reguliuoja automobilių srautus magistralėse ir greitkeliuose.