Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2018-02-21 |
Klaipėda šiais metais gali pasigirti Europos sporto miesto vardu, tačiau ar joje yra sudarytos sąlygos sportuoti ir neįgaliesiems? Juolab kad sportas jiems gali būti ne tik socializacijos priemonė, bet ir būti naudingas sveikatai.
„Atviros Klaipėdos” pakalbinti žinomi klaipėdiečiai neįgalūs sportininkai sako, kad galimybės sportuoti neįgaliesiems yra tikrai ribotos. Tuo metu Savivaldybės atstovai tikina, kad šiais metais bus skirtas didesnis finansavimas neįgaliųjų kūno kultūros programoms. Dėmesį neįgaliesiems žadama rodyti ir toliau vykdant sporto reformą.
Paraolimpietis, parairkluotojas Augustas Navickas sakė, kad kai pradėjo sportuoti, iš esmės sąlygų tai daryti nebuvo ir šiuo metu, deja, dar niekas nepasikeitė.
Lietuvos lengvaatletė, paraolimpietė, neįgaliųjų sportininkė bei trenerė Ramunė Adomaitienė, prisiminusi savo karjeros pradžią, sakė, jog patekti į parolimpinį sportą buvo labai sunku. Jai jau buvo nusvirę rankos, bet sportininkės mama yra trenerė, tad ji ir jos dėka pavyko prasimušti į paraolimpinį sportą. Taip pat jai padėjo ir trenerė Aldona Grigaliūnienė.
„Yra neįgaliųjų sporto klubas „Žuvėdra“, jie turi sėdinčių tinklinio komandą, taip pat girdėjau, kad neįgalieji lankosi „Gintaro“ baseine ir Klaipėdos manieže“, – sakė Augustas Navickas.
„Galimybės sportuoti neįgaliesiems Klaipėdoje yra siauros. Yra vienas sporto klubas „Žuvėdra“, – savo įžvalga dalinosi R. Adomaitienė.
A. Navickas pasakojo, kad dalis jo treniruočių vyksta sporto klube „Impuls“.
„Sporto klubo „Impuls“ pastatas naujas, patalpose jokių problemų su neįgaliųjų vežimėliu neturiu. Į antrą aukštą yra keltuvas. Taip pat ten lankausi baseine. Kai šilta, treniruojuosi lauke, irkluoju upėje, Klaipėdos irklavimo centre. Ten jau greitai turi prasidėti bazės rekonstrukcija ir užbaigus ji bus pritaikyta neįgaliesiems, tada, tikiuosi ir manau, kad atsiras daugiau irkluotojų, turinčių negalią“, – sakė Augustas Navickas.
R. Adomaitienė treniruojasi manieže.
“Maniežas vežimėliams nėra pritaikytas, jis skirtas tik vaikštantiems. Nebent pro garažą įvažiuoti galima, ir tai su pagalba“, – teigia R. Adomaitienė.
Visgi A. Navickas sako, kad norintys sportuoti neįgalieji turėtų nebijoti kreiptis, teirautis, klausti.
„Taip, kol kas situacija yra kokia yra, bet jei patys irgi nieko nedarysime, tai keisis ji labai lėtai. Viskas po truputį keičiasi ir ateityje turi tik gėrėti”, – sakė A. Navickas.
„Pradėti be padedančių – labai sunku. Mane mama labai palaikė ir padėjo. Vienam labai sunku. Manau, kad reikėtų kreiptis į sporto klubą „Žuvėdra“, – savo ruožtu sakė R. Adomaitienė.
„Ar sveikas ar neįgalus, jaunas ar senas – nesvarbu, visiems sportas – sveikata. Ne visi turi būti profesionalai. Bet, manau, kad tie, kas stengiasi sveikiau ir aktyviau gyventi, ilgiau gyvens. Didele dalimi gali įtakoti pats, kiek gyvensi“, – mano A. Navickas.
„Nauda prasiblaškyti, surasti bendraminčių, draugų, sveikata tampa geresnė“, – savo ruožtu teigia R. Adomaitienė (nuotraukoje).
VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centro gydytojas reabilitologas Vladimir Rožnov sako, kad neįgaliesiems sportuoti arba užsiiminėti fiziniu lavinimu reikia visur ir visada, o jei leidžia fizinis pajėgumas – tiesiog būtina.
„Sportas gerina fizinį pajėgumą. Pavyzdžiui, jei žmogus neturi kojos ar rankos, jis visada gali didinti aktyvumą bei fizinį pasiruošimą. Neįgaliojo galimybes sportuoti reikia vertinti pagal jo būklę. Reabilitacijoje yra toks principas – jei pacientas gali gulėti – gali ir sėdėti, jei gali sėdėti – turi ir stovėti, jei gali stovėti – turi ir vaikščioti, jei gali vaikščioti – privalo ir bėgioti. Reikia sportuoti savarankiškai. Sporto šaka gali būti bet kokia – reikia ją rinktis pagal asmens pajėgumą. Renkantis sporto šaką reikia neįgaliajam pasitarti su gydytoju reabilitologu arba kineziterapeutu“, – sakė V. Rožnov.
Savivaldybės administracijos Sporto ir kūno kultūros skyriaus vyr. specialistė Aistė Sorokienė sakė, jog šiuo metu bendradarbiaujama su keturiais sporto klubais „Žuvėdra”, „Pamarys”, „Šermukšnis” ir „Šansas”, kurie priima sportuoti ir neįgaliuosius.
„Šansas” bendradarbiauja su BĮ Neįgaliųjų centru „Klaipėdos lakštutė” ir kitais neįgaliųjų centrais. „Pamarys” priima akluosius bei silpnaregius, „Šermukšnis” priima kurčiuosius, o „Žuvėdra” priima asmenis, turinčius fizinę negalią. Trys pastarieji sporto klubai, anot specialistės, turi daug sporto šakų ir didelį užimtumą. Jie dalyvauja specialioje programoje ir gauna dalinį finansavimą.
A. Sorokienės teigimu, Savivaldybės administracija planuoja III sporto reformos etapą, kurio metu bus skiriamas dėmesys ir neįgaliųjų sportui.
Pasak jos, dauguma sporto bazių turi pandusus, o ten, kur jų nėra, planuojami darbai, kad neįgalieji galėtų visur patekti.
Specialistė tikino, kad šiais sporto metais Klaipėda skatins neįgaliuosius, kurie dar nesportuoja, ryžtis imtis tokios veiklos.
Beje, miesto Tarybos narė, opozicijos atstovė Nina Puteikienė socialiniame tinkle paskelbė pateikusi pasiūlymą 2018 metų miesto biudžeto projektui. Ji siūlo į Kultūros plėtros ir sporto programą įtraukti papildomą priemonę vaikų su negalia sportinei veiklai ir įrangai įsigyti bei skirti jai 200 tūkst. eurų.
Anot politikės, šiuo metu daugiau nei 100 negalią turinčių klaipėdiečių vaikų nori lankyti plaukimo užsiėmimus, daugiau nei 50 – lengvąją atletiką, tiek pat – kitų sporto šakų užsiėmimus, tačiau tam nėra skirta jokių lėšų.
Kiek galima planuoti?Kodėl tas” sovietinis planavimas” su šaknimis neišraunamas? Juk dirba tie patys užsisėdėję valdininkai ir ne mažiau prie kėdžių priaugę politikai? Paklauskite gerbiamo Rimo Taraškevičiaus- ilgamečio mero, Tarybos nario nuo pirmos Nepriklausomos Tarybos, ar taip sunku nuspręsti, kur įrengti pandusą? Protu nesuvokiu, ką JIE veikia ištisas darbo dienas, gaudami visus įmanomos priedus per mėnesį? Po Europą, Aziją, Ameriką važinėjo, pas kaimynus lankėsi ir vis tiek dešimtmečiais planuoja, planuoja planuoja… O dabar suaktyvėjo nes apie
ateinančius rinkimus galvoja. Degradacija, užsisėdėjimas, absoliutus nesiskaitymas su NEĮGALIAISIAIS, su sportuojančia bendruomene.