Klaipėdos miesto Taryba trečiadienį patvirtino metinį Savivaldybės biudžetą. Jis šiemet sieks 166,9 mln. eurų – bus 2,7 mln. Eur arba 1,7 % didesnis nei 2017 metais. Biudžetas bus nedeficitinis – jo išlaidos lygios pajamoms.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Už tokį biudžetą balsavo 16, susilaikė penki politikai.

Siūlė ir visuomenės atstovai

Savivaldybės administracijos Biudžeto formavimo poskyrio vedėja Virginija Jurkšienė informavo, kad dėl biudžeto projekto buvo gauta pasiūlymų ir iš visuomenės.

Seniūnaičių sueiga siūlė įsigyti gelbėjimo priemonių, kurios būtų laikomos Dangės krantinėse. V. Jurkšienė informavo, kad šiemet yra numatyta pirkti 20 gelbėjimo ratų su dėžėmis.

Seniūnaičiai taip pat prašė numatyti vadinamąsias kietąsias kranto tvarkymo priemones, nes papildymas smėliu esą yra neefektyvus. Tačiau Savivaldybės administracija mano, kad tai netikslinga daryti, kol yra nepatvirtintas uosto bendrasis planas. Be to, V. Jurkštienė teigė, kad tarp konkrečių miesto prašymų Vyriausybei yra ir krantotvarka iki pat Latvijos sienos.

Asociacija „Klaipėdos žalieji” siūlė rengti aplinkosaugos konkursus. Anot V. Jurkštienės, ekologiniam visuomenės švietimui šiemet yra numatoma skirti per 30 tūkst. eurų.

Žalieji siūlė skirti ir lėšų darželiams, kur buvo kirsti seni medžiai, apželdinti.

„Pernai želdiniai buvo sodinami 5 darželiuose. Rengiamas šių priemonių planas, bus atsižvelgta į įstaigų prašymus”, – tikino tarnautoja.

VšĮ „Plaukimas visiems” prezidentas Germanas Čepas siūlė neskirti finansavimo „Klaipėdos paplūdimiams”, tačiau Savivaldybė aiškina, kad privalo finansuoti biudžetines įstaigas.

G. Čepas taip pat siūlė didinti finansavimą vaikų vasaros poilsiui.  Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas, vicemeras Artūras Šulcas teigė, kad tarp keleto siūlomų protokolinių pavedimų Savivaldybės administracijai yra ir nurodymas po ketvirčio įvertinti, ar galima didinti finansavimą šiai sričiai.

Tarp G. Čepo siūlymų buvo mintis vietoje dabartinių 18 akademinių antrokų mokymo plaukti valandų skirti 35-45 pamokas.  V. Jurkštienė informavo, kad nuo kitų mokslo metų numatoma, kad antrokai jau mokysis plaukti 32 akademines valandas – tiek, kiek rekomenduoja Plaukimo federacija.

Tiek G. Čepas, tiek miesto Tarybos narė Nina Puteikienė siūlė numatyti po 150-200 tūkst. eurų neįgaliesiems vaikams sportuoti.

„Yra numatyta nuo šių metų formuoti naujas neįgaliųjų vaikų grupes visose biudžetinėse sporto įstaigose. Sporto organizacijos gali dalyvauti konkurse dėl finansavimo neįgaliesiems sportuoti. O jos gali įsigyti ir įrangos, kainuojančios iki 499 eurų”, – sakė V. Jurkštienė.

Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas, vicemeras Artūras Šulcas informavo, kad komitetas apsvarstė visus ir siūlo tik keletą protokolinių pavedimų. Tarp jų – ir esant poreikiui didinti neįgaliųjų vaikų sporto finansavimą.

Politikų žodis

Nina Puteikienė klausė, ar neketina didinti socialinių darbuotojų algas iš sutaupytų socialinės paramos lėšų.

V. Jurkšienė priminė, kad visiems iš Savivaldybės išlaikomų biudžetinių įstaigų darbuotojams jau pakeltos algos 15 proc.

„Įstatymas visus suvienodino, tad didinti vien socialiniams darbuotojams algas netikslinga. Jei sutaupysime socialines paramos lėšas, jas skirsime socialinės infrastruktūros plėtrai”, – teigė tarnautoja.

Artūras Razbadauskas klausė, ar yra ir bus atskaitomybė už profesionaliems klubams skirtas lėšas, nes tokios išlaidos numatomos ir šiame biudžete. Jis kėlė klausimą ir dėl „Neptūno” šokėjų finansavimo, nes jo klubas esą negauna nuo spalio.

Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas tikino, kad visos ataskaitos gautos ir už paramą atsiskaityta.

N. Puteikienė savo ruožtu akcentavo, kad tokią paramą reikia derinti su Europos Komisija, kol kas tai daro tik Kaunas.

S. Budinas aišino, kad visi Lietuvos miestai, skiriantys paramą profesionaliems klubams, viršija minimą 200 tūkst. eurų ribą.

„Savivaldybių asociacija svarstė šį klausimą. Buvo sutarta, kad Kaunas kreipsis į Europos Komisiją nuo visų savivaldybių dėl išaiškinimo. Visos pokomunistinės šalys turi tą problemą”, – teigė S. Budinas.

INFORMACIJA

Pagrindinio biudžeto pajamų šaltinio (52 proc.) – gyventojų pajamų mokesčio – pagal Finansų ministerijos prognozes Savivaldybė planuoja gauti 88,2 mln. eurų – 13,135 mln.. Eur (17,5 %) daugiau nei planuota 2017 metais. Dotacijos iš valstybės biudžeto sieks 42,46 mln. Eur. Palyginus su 2017 metų patvirtintu biudžetu valstybė skiria 5,7 % arba 1,93 mln. Eur daugiau.

Daugiausia miesto biudžeto lėšų numatoma skirti švietimo funkcijai – 81,931 mln. Eur arba (49,1 %). Šiemet šiai funkcijai vykdyti numatoma skirti 9,96 mln. Eur arba 13,8 % daugiau nei praėjusiais metais.

Visų biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms numatyta 83,491 mln. Eur arba 8,9 mln. Eur daugiau nei 2017 metais.

Investicijoms numatoma skirti 26,84 mln. Eur. Teigiama, kad investicijoms skirtos lėšos bus naudojamos baseino statybai užbaigti, bendrojo ugdymo mokyklos pastatui statyti šiaurinėje miesto dalyje, sporto bazėms ir aikštynams modernizuoti bei atnaujinti, miesto aikštėms ir skverams tvarkyti, daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalų priežiūrai vykdyti, pėsčiųjų šaligatviams įrengti, neeksploatuojamoms požeminėms perėjoms ir gatvėms rekonstruoti, socialiniam būstui statyti, Klaipėdos pilies ir bastionų kompleksui restauruoti ir jų prieigoms sutvarkyti, Sąjūdžio ir Malūno parkams sutvarkyti, viešojo transporto (autobusų ir maršrutinių taksi) integravimo sistemos įrangai įsigyti ir atnaujinti, nakvynės namams modernizuoti bei kitiems objektams.